LTStraipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame nagrinėjama pedagogų, vykdančių neformaliojo ir formaliojo teatrinio ugdymo programas, nuomonė apie dabartinę teatrinio ugdymo būklę. Apklausa buvo atlikta 2006 m., joje dalyvavo 45 teatro pedagogai. Rezultatų analizė atskleidė, kad mokytojai nurodo žymiai daugiau teigiamų, negu neigiamų teatrinio ugdymo pokyčių, įvykusių per pastaruosius 2-3 metus. Iš teigiamų pokyčių aiškiai vyrauja vertikalusis sėkmės modelis, susijęs su atskiro mokytojo profesiniu tobulėjimu, jo asmeniniu atliekamo darbo prasmės suvokimu, mokinių ir vadovų pripažinimu. Mažiau teigiamų pokyčių, liudijančių augančius horizontaliuosius ryšius, orientaciją į bendruomenę, įvairių asmenų, abiejų lyčių (ypač berniukų) poreikių patenkinimą ir veiklos įvairovę. Dauguma teatro mokytojų yra patenkinti tuo, kaip jie pritaiko turimas žinias ir gebėjimus, tačiau perdėm maža dalis tokių, kurie visiškai patenkinti savęs realizacija. Kaip nurodo teatro mokytojai, viena svarbiausių priežasčių, trukdanti pilnai save realizuoti, yra didesnio finansavimo ir valstybinio reglamentavimo trūkumas. Tam tikras valstybinis reglamentavimas turėtų ne varžyti ir versti, bet įvardyti teatrinio ugdymo galimybes, kartu viešai jas pripažįstant, sukuriant didesnį prestižą bendruomenės ir visuomenės akyse, ir tokiu būdu palengvinant sąlygas mokytojų savirealizacijai. Mokytojų nuomone, šiuolaikinėje visuomenėje teatro pedagogas labiausiai reikalingas tam, kad padėtų vaikams ir jaunimui įgyti socialines nuostatas ir gebėjimus, rengtų kūrybinei veiklai.Reikšminiai žodžiai: Teatrinis ugdymas; Mokytojų nuostatos; Theatre education; Teachers' attitudes.
ENThere was made survey of 45 theatre/drama teacher opinions. As the number of repliers to the questionnaire is rather small, the conclusions we can consider as preliminary only. The data shows that teachers point out more positive changes through recent 2-3 years than negative. The teachers point out the model of success, which is related with the individual teacher professional development, his/her acknowledgment by heads of school and increasing popularity among the students. Them main negative change is related with the declining number of male students in theatre education. The big part of drama/theatre teachers are contented with his/her job, but there is rather small number of teachers, who are absolutely contented. As the one of reason limiting of his/he self-realization the teachers point out the limitation of hours for drama/theatre lessons in primary and main schools. Teachers are of the opinion that the main purpose of drama/theatre education is to help them to acquire the social skills. The teachers value their ability to built the artistic schools performances very high also. [From the publication]