XX a. pradžios lietuvių savišvietos kanonas ir pirmosios rekomendacinės bibliografijos
LTXX a. pradžios lietuvių savišvietai skirtos pirmosios rekomendacinės bibliografijos žymėjo naują modernėjančios kultūros poslinkį, vykusį bent dviem kryptimis. Skirtingos vertės ir sudėtingumo gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų tekstai į savąją kultūrą integruoti vertimais, adaptacijomis, jau egzistuojančių veikalų pavyzdžiu rengti savieji mokslui populiarinti skirti leidiniai. Kartu ryškėjo bandymai sisteminti ir atrinkti originalius skirtingų sričių tekstus, reprezentuojančius aktualias savišvietos strategijas. Pagrindines savišvietos strategijas galima aptikti katalikiškos krypties lavinimosi programą siūlančiuose Kazimiero Šleivio kataloguose, socialdemokratinei lavinimosi programai atstovaujančiame Stasio Matulaičio Lavinimosi knygynėlyje bei universalią švietimosi viziją perteikusiame Skaitymo vadovėlyje. Visos trys rekomendacinės bibliografijos turi bruožų, atliepiančių skaitymo kultūros procesus, nuo XIX a. vidurio vykusius ir kitose šalyse: skaitiniai atrenkami atsižvelgiant idėjinį paveikumą, gebėjimą suteikti žinių apie besikeičiantį pasaulį ar maloniai praleisti laisvas valandas. Kiekvienos jų įtaka priklausė ir nuo rengėjų socialinio kapitalo, pavyzdžiui, mokėjimo pasinaudoti besiformuojančiais pirmųjų bibliotekų, skaityklų tinklais bei užsitikrinti institucijų paramą. Šiuo požiūriu lietuvių pirmųjų rekomendacinių bibliografijų kontekstu tampa Šleivio ir Matulaičio veikla - atstovaudami skirtingoms idėjinėms kryptims, jie neblogai pažinojo savo tikslines auditorijas, tuo pat metu ir aktyviai formavo savišvietos kanoną, ir mėgino savąją jo versiją įtvirtinti tarp pradedančiųjų skaitytojų.Tuo tarpu 1911 m. pasirodęs Skaitymo vadovėlis žymi siekį savišvietos klausimu laviruoti tarp skirtingų idėjinių laikotarpio tendencijų, jo nubrėžtos savišvietos gairės veikiau buvo perduotos po Pirmojo pasaulinio karo rengėjų įgyta institucine galia. Žvelgiant į pirmųjų rekomendacinių bibliografijų panašumus iš jų galimų adresatų perspektyvos matyti, kad skaitytojus siekta sudominti pirmiausia leidinių tema, retsykiais - kaina, mažiau reikšmės teikiant autorių žinomumui ar kultūrinei įtakai. Grožinei literatūrai savišvietos sferoje numatyta itin ribota funkcija, ja savamokslius tikėtasi įpratinti skaityti ir paraginti toliau šviestis imantis sudėtingesnio turinio ir rimtesnę praktinę naudą teikiančių skaitinių. Dėl šios priežasties į skaitytinos verstinės prozos repertuarą buvo įtraukiami jau egzistuojančias skaitytojų preferencijas atliepiančios, knygų sąrašus sudariusiųjų idėjinius interesus atitinkančios ar geriau pažįstamai rusų bei lenkų literatūrinei tradicijai priklausančios knygos. Savąjį grožinės literatūros kanoną siekta pristatyti atsižvelgiant į kritikų palankumą pelniusius autorius, nors dėl kai kurių lietuvių literatūros prozos ir poezijos autorių statuso ginčas nebuvo pasibaigęs. Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės parengtas rekomenduojamų tautosakos ir poezijos knygų sąrašas su komentarais yra pagrindinis modernėjančią literatūros kritikos nuostatą tiek poezijos, tiek jos skaitytojų atžvilgiu perteikiantis rekomendacinės bibliografijos tekstas. Jį skaitant atsekamos skirtingų poetinės kultūros formų sampynos, įvardijami pagrindiniai atskaitos centrai ir lakoniškais vertinimais pasiūlomas gana rišlus pasakojimas apie anuometinio lietuvių poezijos kanono situaciją ir būsimą kaitą. [Iš straipsnio, p. 203-204]
- Lazdynų Pelėdos kūryba: melodraminio režimo problemos ir kontekstai : disertacija / Dalia Pauliukevičiūtė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 245 p.
- Lietuviškų knygų repertuaro ypatybės tipologiniu ir teminiu aspektu 1904-1914 metais / Violeta Černiauskaitė. Knygotyra. 2000, t. 36, p. 70-99.
- Pirmojo atgautosios lietuviškos spaudos dešimtmečio knygų leidybos pasiekimai (1904-1914 metai) / Violeta Černiauskaitė. Lietuvių raštijos istorijos studijos. T. 1, Iš spaudos draudimo istorijos / sudarytojai: Aivas Ragauskas, Daiva Vaišnienė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. P. 142-156.
- Povilas Višinskis ir XX a. pradžios lietuvių tautinio judėjimo programiniai krypsniai: nuo organinės link pilietinės Lietuvos visuomenės modelio / Rimantas Miknys. Povilas Višinskis: idėjos ir darbai : nauja žiūra, nauji akcentai / sudarytoja Dalia Striogaitė. Vilnius: Versus aureus, [2011]. P. 59-78.
