LTKnyga skiriama Gardino seimui - išskirtiniam seimui iš vadinamosios 1778-1786 metų „nevaisingų“ seimų epochos, seimui, kuriame buvo priimta daugiausia įstatymų ir kuris po 32 metų pertraukos pirmą kartą posėdžiavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Gardine 1784 m. susirinkęs seimas taip pat buvo vienas iš ramiausių seimų per visą Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpį. 1784 m. seimo specifika lėmė, kad monografijoje atitolta nuo tipinės seimų istorijai skirtų tyrimų schemos, atsisakyta detaliai pristatyti tarptautinę situaciją bei jėgų išsidėstymą Abiejų Tautų Respublikoje, nes analizuojamu laikotarpiu Rusijai įgijus absoliučią persvarą regione, ši situacija iš esmės nesikeitė. Pagrindinis monografijos tikslas yra parodyti to meto Respublikos parlamentinio darbo specifiką - seimo posėdžių eigą su visu politinės minties lobynu, atsiskleidžiančiu pasiuntinių ir senatorių kalbose bei jų pasisakymuose. Pasirinka knygos koncepcija nulėmė, kad tyrime susitelkta į seimo narių oratorystę, atspindinčią tiek paties kalbėtojo įsitikinimus, tiek jo rinkėjų nuostatas ir lūkesčius. Siekdami užsitikrinti populiarumą seimeliuose pasiuntiniai gana dažnai seimo salėje išsakydavo pakankamai savarankiškas pažiūras, neretai net gi priešingas savo atstovaujamos grupuotės - dvaro arba opozicijos - politinei linijai. Seime pasakyta kalba turėjo ne tik pademonstruoti iškalbos meną, bet ir pelnyti bajorijos palaikymą joje iškeltoms pažiūroms ir teikiamiems pasiūlymams.Gardino seimo diskusijų rezultatas yra ypatingai gausus įdirbis įstatymų leidybos srityje, rodantis, kad to meto seimo nariai buvo pasirengę imtis plačios krašto modernizacijos programos, nors ir apribotos Rusijos protektorato rėmų. Pasirengimą eiti kompromiso keliu liudija ir 1784 m. Gardino seime priimtas sprendimas sumokėti karaliaus skolas. Viena iš esminių tyrimo problemų buvo atskleisti seimo eigai įtakos turėjusias posėdžiavimo procedūras, o taip pat įvertinti seimo spaudos reikšmę. Monografijoje parodoma, kad seimo leidiniai turėjo įtakos visam įstatymų projektų rengimo procesui, o šiame procese ypatingą vaidmenį suvaidino Lietuvos provincinės sesijos. Siekiant įgyvendinti išsikeltus tyrimo tikslus monografija padalyta į įvadą, penkias dėstomąsias dalis, išvadas ir priedus, kuriuose tarp kitų dokumentų pateikiamas ir aktyviausiai seimo debatuose dalyvavusių pasiuntinių ir senatorių sąrašas. [Iš leidinio]
ENThe book is devoted to the Seym in Grodno, unique among the so-called “futile Seym sessions” of 1778-1786, due to its greatest legislative contribution and the fact that it took place on the territory of the Grand Duchy of Lithuania, for the first time after a 32-year break. It was also the most peaceful of Seyms at the time of Stanislaw August Poniatowski. This character of the Seym in Grodno made me abandon a typical structure of Seym monographs and spare the reader all the details of the international situation and the balance of power in the Polish-Lithuanian Commonwealth, which did not alter at the time of absolute supremacy of Russia. In this situation, my priority was to show Seym sessions with all their richness of political thought displayed in the speeches of Members of Parliament and senators. This approach towards the publication means concentrating on Seym oratory expressing MP’s views as well as their voters’ attitudes and expectations. This necessity of gaining popularity during Seym sessions forced their participants to express quite independent views, frequently contrary to the political line of their own party (court or opposition). A Seym speech was supposed to show its author’s oratory talent and to get support for his views and presented ideas. These Seym debates resulted in its legislative contribution, which points to the existence of MPs’ readiness to make attempts aiming at the advanced modernization of the country, though within the framework defined by the Russian protectorate. They were ready for compromise, which is shown by the decision to pay back royal debts. It is equally important to show the procedure of Seym sessions, which decided on their course and the final outcome of Seym proceedings. It also influenced the whole process of preparing legislative proposals, where a special role was played by Lithuanian provincial sessions.To realise set research objectives, the publication was divided into the introduction, conclusion, five chapters and annexes containing a list of oratory activity of Members of Parliament and senators. [From the publication]