Vidurinės grandies vadovų saviugda organizacinių pokyčių kontekste

• MRU CRIS: knygos tekstas

LT[...] Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Tyrimo tikslas – atskleisti VG vadovų saviugdos fenomeną organizacijos pokyčių kontekste. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti VG vadovų saviugdos kontekstą ir prielaidas vykstant organizaciniams pokyčiams įvairiais profesinės veiklos lygmenimis ir ugdymosi aspektais. 2. Atskleisti VG vadovų išgyventą patirtį ir saviugdos kaip transformuojančio mokymosi pobūdį organizacinių pokyčių metu. Tyrimo metodai. Teorinis tyrimas yra pagrįstas teorijų sintezės ir konceptualaus modelio deriniu (Jaakkola, 2020). Teorijos sintezės tyrime siekiama konceptualios integracijos tarp kelių teorijų ar literatūros srautų ir siūlomas naujas arba patobulintas koncepcijos ar reiškinio vaizdas nauju būdu susiejant anksčiau nesusijusius ar nesuderinamus kūrinius. Pagrindiniai teorinio tyrimo klausimai yra: koks yra VG vadovų saviugdos kontekstas, kokie VG vadovų tikslai ir saviugdos kryptys organizacinių pokyčių metu? Tyrimui buvo pasirinkti šeši teoriniai požiūriai iš vadybos, psichologijos ir edukologijos sričių (Hiatt, Kotter, Kübler-Ross, Goleman, Mezirow ir Marcia). Atliekant empirinį tyrimą taikyta kokybinė metodologinė prieiga su interpretacine fenomenologine analize pagal Smith, Flower ir Larkin (2009), kadangi siekta suprasti, kaip žmogus suvokia ir interpretuoja savo pasaulį kurdamas reikšmes patiriamo reiškinio kontekste per savirefleksiją. Kaip duomenų rinkimo metodas naudoti pusiau struktūruoti giluminiai interviu. VG vadovai (n = 10) tyrime dalyvavo savanoriškai (amžius 35–55 m., viešasis-privatus sektorius, patyrę struktūrinius, strateginius, technologinius ir / ar kultūrinius organizacinius pokyčius).Tyrimo reikšmė. Monografija yra tarpdalykinė ir papildo edukologijos, psichologijos ir vadybos mokslo sritis. Teorinio tyrimo pagrindu yra sukurtas konceptualusis VG vadovų saviugdos organizaciniame pokyčių kontekste teorinis modelis, kuris leidžia atskleisti visuminį ugdymosi galimybių paveikslą per mikro (individualų), mezo (grupinį) ir makro (organizacinį) lygmenis, taip pat atsižvelgti į organizacinius, socialinius, emocinius ir dvasinius suaugusiųjų tobulėjimo aspektus. Empirinis tyrimas pateikia turtingus duomenis apie autentišką VG vadovų išgyventą patirtį organizacinių pokyčių metu, prisotintą unikalių saviugdos praktikų kaip išlaikyti vidinį balansą ir įgyti vidinių jėgų norint įveikti diskomfortą keliantį kontekstą. Tyrimas taip pat išryškina esminius iššūkius tiriamo fenomeno kontekste ir suteikia gaires apie tai, kokių žinių, praktinių mokymų ar pagalbos reikia darbuotojams organizacijoje ir už jos ribų.Darbo struktūra. Pirmajame skyriuje yra pateikta teorinė VG vadovų saviugdos analizė trimatėje organizacijos, grupės ir individo lygmenų perspektyvoje. Antrajame skyriuje aprašyta empirinio tyrimo metodologinė prieiga atskleidžiant tyrimo strategijos esmę, taikytus metodus ir detalią tiriamojo proceso eigą ir logiką, taip pat tyrimo dalyvių charakteristikas. Trečioje dalyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai ir interpretacija apie VG vadovų išgyventą saviugdos patirtį. Ketvirta dalis apima bendrą mokslinę diskusiją: sujungti teorinio ir empirinio tyrimo rezultatai, jie gretinami su kitų autorių mintimis, pateikiami mokslinių tyrimų atradimai. Penktoje dalyje yra aptarta teorinė ir praktinė tyrimo reikšmė. Šeštoji dalis atspindi tyrimo išvadas, o kitose dalyse pateikiamas literatūros sąrašas, priedai ir atlikto tyrimo santraukos. Reikšminiai žodžiai: vidurinės grandies vadovų saviugda, profesinis tobulėjimas, asmeninis augimas, transformuojantis mokymasis, organizacinių pokyčių valdymas, vadovų atsparumas, tvari darbo aplinka, besimokanti organizacija, kokybinis tyrimas, interpretacinė fenomenologinė analizė. [Iš leidinio]

EN[...] The aim and objectives of the research. The aim of this study is to reveal the phenomenon of self-development of ML managers in the context of organizational change. The research objectives are: 1. To analyze the context and assumptions of the self-development of ML managers during organizational change at various levels of professional activity and aspects of self-education. 2. To reveal the lived experiences and self-development of ML managers as a form of transformative learning during organizational change. The research methods. This theoretical study is based on a combination of theory synthesis and the conceptual model (Jaakkola, 2020). Theory synthesis research seeks conceptual integration between multiple theories or streams of literature and offers a new or improved view of a concept or phenomenon by linking previously unrelated or incompatible works in a new way. The main question of this theoretical research is: What are the context, goals and directions of the self-development of ML managers during organizational changes? Six theoretical approaches from the fields of management, psychology and education (Hiatt, Kotter, Kübler-Ross, Goleman, Mezirow and Marcia) were selected for the study. A qualitative methodological approach with interpretative phenomenological analysis according to Smith, Flower and Larkin (2009) was applied to the empirical study, as it aims to understand how a person perceives and interprets their world, creating meanings in the context of the experienced phenomenon through self-reflection. Semi-structured in-depth interviews were used as a data collection method. ML managers (n = 10) participated in the study voluntarily (age 35–55, public-private sector, experienced structural, strategic, technological and/or cultural organizational change).The significance of the study. This monograph is interdisciplinary and complements the fields of education, psychology and management science. Based on the theoretical research, a conceptual theoretical model of the self-development of ML managers in the organizational context of changes has been created, which reveals the overall picture of educational opportunities at the micro (individual), meso (group) and macro (organizational) levels and takes into account the organizational, social, emotional and spiritual aspects of adult development. The empirical study provides rich data on the authentic experience of ML managers during organizational changes, saturated with unique self-development practices to maintain internal balance and gain the inner strength to overcome discomforting contexts (Figure 1). The research also highlights essential challenges in the context of the studied phenomenon and provides guidelines for what kind of knowledge, practical training or support is needed for employees inside and outside the organization.The structure of the monograph. The first chapter presents a theoretical analysis of the self-development of ML managers in the three-dimensional perspective of the organization, group and individual levels. The second chapter describes the methodological approach of the empirical study, revealing the essence of the research strategy, the applied methods and the detailed course and logic of the research process, including the characteristics of the research participants. The third chapter presents the results of an empirical study and an interpretation of the self-development experience of ML managers. The fourth chapter includes a general scientific discussion, combining the results of theoretical and empirical research and juxtaposing them with other authors’ thoughts and scientific research findings. The fifth chapter discusses the theoretical and practical significance of the research. The sixth chapter reflects the conclusions of the study, and the remaining parts contain the list of references, appendices and summaries of the research conducted. Keywords: self-development of middle managers, professional development, personal growth, transformative learning, management of organizational changes, resilience of managers, sustainable work environment, learning organization, qualitative research, interpretative phenomenological analysis. [From the publication]