Beresnevičiaus žodinė imperija: mitinis mąstymas ir svajonė Lietuvai

LTKadaise, gal prieš septynetą metų, buvau pakviestas į VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą skaityti paskaitos apie Gintaro Beresnevičiaus politines idėjas. Šiandienė diskusija apie 100-mečio idėjų Lietuvai žlugimą paskatino grįžti prie to seno teksto. Keistas jausmas: nuo Beresnevičiaus knygos Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys: Europos Sąjunga ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmojoje pusėje (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003) išleidimo prabėgo penkiolika metų. Nuo idėjų, gulusių pagrindan ankstesnės jo knygos Ant laiko ašmenų (Vilnius: Aidai, 2002) – iš jos kilo ir Imperijos darymas, – gal jau dvi dešimtys. Per tą laiką dramatiškai pakito Europos ir Lietuvos veidas, pasikeitė mūsų santykis su Europa. Vis dėlto tai, ką jis kalbėjo, atrodo ir dabar daug prasmingiau, negu „idėja“ pakelti mokytojo prestižą ar pagerinti elektronines biurokratines paslaugas. Beresnevičius išsakė daugybę dalykų, kurie šiandien atrodo kiek vaikiški, pavyzdžiui, jo prognozės, makabriški gąsdinimai, kad mums atsiųs iš pradžių penkiasdešimt tūkstančių tamilų iš Šri Lankos, paskui panašų kiekį antrojo Irako karo pabėgėlių ir pan. Paaiškėjo, kad Briuselis neturi galių atsiųsti net tūkstančio pabėgėlių, jei šalis tam priešinasi. Šiandien mūsų verslas gal patyliukais apsidžiaugtų, jeigu gautų penkiasdešimt tūkstančių darbingų tamilų ar irakiečių, bet nieko panašaus nebus. Daug kitų jo prognozių dabar taip pat skamba kaip nevykę spėjimai. [Iš straipsnio, p. 22]