Teisė į sveikatą
LTTeisė į sveikatą gali būti veiksmingai įgyvendinama tik tuomet, kai nuosekliai ginamos visos žmogaus teisės, o ne tik pati teisė į sveikatą. Pavyzdžiui, jei pažeidžiamos visuomenės ar jos nemažos dalies ekonominės ir socialinės teisės, skurdas ir socialinė nelygybė neigiamai atsiliepia žmonių fizinei ir psichikos sveikatai. Kita vertus, jei neužtikrinamos politinės ir pilietinės teisės bei laisvės, mažėja galimybės pilietinei visuomenei būti aktyviai, diskriminuojamos tam tikros pažeidžiamos grupės, ir visa tai ilgesnėje perspektyvoje neigiamai atsiliepia visuomenės sveikatai, ir ypač – visuomenės bei atskirtų individų psichikos sveikatai. Įgyvendinant teisę į sveikatą COVID-19 pandemijos metu, Lietuvos, kaip ir kitų valstybių, valdžios institucijoms teko labai sudėtinga užduotis. Viena vertus, ištikus pandemijai ir iškilus grėsmei žmonių sveikatai ir gyvybei, neišvengiamai teko imtis tam tikrų ribojimų, palietusių žmonių teises ir laisves. Šie ribojimai, jei jie yra teisėti ir proporcingi, neprieštarauja tarptautinei teisei. Kita vertus, jei ribojimai taikomi pertekliniu ir mokslo žinioms prieštaraujančiu būdu, tai gali pakenkti ne tik valstybės ekonominei bei socialinei raidai, bet ir neigiamai atsiliepti visuomenės sveikatai. [Iš straipsnio, p. 147]
- Risk of behavioural and emotional disorders in Lithuanian school aged children as assessed with SDQ during the second lockdown due to COVID-19 / Roma Jusienė, Edita Baukienė, Rima Breidokienė. Psichologija. 2021, t. 64, p. 77-85.
- The right to mental health during the COVID-19 pandemic / Neringa Grigutytė, Karilė Levickaitė, Ugnė Grigaitė. Psichologija. 2021, t. 64, p. 38-52.
