COVID-19 pandemijos poveikis žmogaus teisėms ir laisvėms
LTAnalizuojant Vyriausybės nutarimu nustatytus žmogaus teisių ir laisvių apribojimus, taikytus per pandemiją apžvelgiamu laikotarpiu, pažymėtina, jog konstitucinis žmogaus teisių ir laisvių įtvirtinimas savaime nereiškia, kad negalima riboti jų įgyvendinimo, tačiau pagal Konstituciją riboti naudojimąsi asmens teisėmis ir laisvėmis galima tik laikantis tam tikrų sąlygų: 1) tai daroma įstatymu; 2) apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Abejonių dėl to, kad spartus mažai ištirto COVID-19 viruso plitimas valstybėje sukėlė realią grėsmę žmogaus ir visuomenės sveikatai – vienai svarbiausių visuomenės vertybių, oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje įvardytai konstituciškai svarbiu tikslu ir viešuoju interesu4, nekilo, juolab, kad naujasis koronavirusas nusinešė nemažai gyvybių. Vis tik diskusijų kilo dėl to, ar Vyriausybės pasirinktos priemonės buvo iš tiesų proporcingos siekiamam tikslui, ar jos galėjo būti nustatytos poįstatyminiu teisės aktu, ar jomis nebuvo pažeistas konstitucinis lygiateisiškumo principas, draudžiantis diskriminaciją. [Iš straipsnio, p. 168]
