Priešmokyklinio amžiaus vaikų vaidybos gebėjimų ugdymas : disertacija

LTKuriantis informacinei multikultūrinei visuomenei, vis reikšmingesnis tampa žmogaus pažintinių, kūrybinių, komunikacinių galių vaidmuo. Kad asmuo būtų pajėgus suprasti ir kurti verbalinės ir neverbalinės informacijos srautą, siekiama išplėtoti visas jo galias, gebėjimus ir talentus. Šiandieninė globalizacija kelia rimtą pavojų kultūrinės tradicijos tęstinumui bei asmenybės savarankiškumui, individualumui, vertybių sistemos autonomiškumui. Kūrybinėmis ir meninėmis galiomis imama rūpintis jau ikimokykliniame amžiuje. Vaidyba kaip atskira meninės veiklos sritis įtraukta į vaikų darželių programas tik pastarąjį dešimtmetį, tačiau iki šiol stokoja aiškesnio socialinio vertingumo ir pedagoginio tikslingumo pagrindimo – ryšys tarp vaidybos ir vaiko asmenybės ugdymo nėra pakankamai atskleistas. Vaikų vaidyba organizuojama retai, paprastai per šventes ir pramogas, retai įtraukiama į grupės ugdomąją veiklą. 5-7-erių metų vaikų vaidybos raiškos formos kūrimo gebėjimų ir jų struktūros tyrimų nei Lietuvos, nei pasaulio edukologinėje literatūroje nepavyko aptikti. Todėl šio disertacinio tyrimo objektas – 5-7-erių metų vaikų vaidybos gebėjimai ir jų ugdymo procesas. Tyrimo metu sprendžiama mokslinė problema – kokie ugdymo proceso ypatumai nulemia 5-7-erių metų vaikų vaidybos gebėjimų ugdymo galimybes. Tyrimo rezultatai gali pasitarnauti ikimokyklinių įstaigų pedagogų rengimo tobulinimui.

ENGiven formation of the multi-cultural information society, more and more value is attributable to the role of a person’s cognitive, creative and communicative abilities. To enable the individual to understand and create verbal and non-verbal information flows, all their powers, abilities and talents need to be developed. The current globalisation creates a serious danger for continuity of cultural tradition and independence and individuality of the personality and autonomy of the value system. Creative and artistic abilities are taken care of as early as before school. Acting as a separate area of artistic activities has been involved in kindergarten programmes only for the last decade but still there is a lack of clearer social value and justification of pedagogical purposefulness – the link between acting and development of the child’s personality is not adequately revealed. Acting by children is organised rarely, usually during celebrations and fun activities and is seldom included in the educational activities of the group. Either Lithuanian or global educological literature does not contain any studies of abilities of children of 5-7 years of age to create acting expression forms and the structure thereof. Therefore, the object of this dissertation is acting abilities of 5-7-year-olds and process of development thereof. The study deals with a scientific problem – what peculiarities of the educational process condition opportunities for development of acting abilities of 5-7-year-olds. Research results can serve to improve training of pre-school teachers.

• 5-7 metų vaikų dorinių vertybinių raiškos pradmenys / Placida Jasiūnaitė. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2014, t. 5, d. 1, p. 130-149.
• Kūrybinių šokio gebėjimų ugdymas pradinėse klasėse / Agnė Šidlauskaitė. Žvirblių takas. 2015, Nr. 1, p. 44-50.
• Penktų-šeštų klasių mokinių šokio gebėjimai asmens kompetencijos ugdymo kontekste / Birutė Banevičiūtė. Pedagogika. 2006, 82, p. 124-128.