Kooperacija ir išsilaisvinimo politika: Aristotelis ir Marxas

LTStraipsnyje analizuojama alternatyvi išsilaisvinimo politikos samprata remiantis Aristotelio ir Karlo Marxo idėjų analize. Teigiama, kad ši samprata turi būti siejama su specifine tikėjimo, esminės veikimo ir orientavimosi pasaulyje funkcijos, samprata, padedančia kritiškai žvelgti į dominuojančias ideologijas ir deformuotas politinės galios institucijas. Aristotelio zoon politikon koncepcija yra pakartotinai interpretuojama kaip žmogiškai būčiai esminė intersubjektyvi kooperacija. Straipsnyje analizuojama ontologinė kooperacijos samprata aptariant tris svarbiausius jos komponentus: asimetriją/simetriją, tikslinamą ir įprasminimo/prasmės struktūras. Išskleidus šias sąvokas tampa įmanoma filosofinė neoliberalaus kapitalizmo kritika. Tariant, kad kapitalizmas yra grįstas pelno maksimizavimo institucionalizavimu, prasmingo darbo/veiklos pajungimu abstrakčiam kapitalui, privačios gamybos priemonių nuosavybę turinčiųjų gamybos proceso visiška kontrole ir daugialypių žmogiškų santykių suprekinimu, kapitalo cirkuliacijai būdinga logika yra iracionali, vertinant intersubjektyvios kooperacijos požiūriu. Straipsnio pabaigoje pateikiama glausta ekonominės demokratijos samprata. Pagrindinės sąvokos: išsilaisvinimo politika, kooperacija, asimetrija, tikslingumas, įprasminimas/ prasmės struktūros, Aristotelis, Marxas. [Iš leidinio]

ENThis article aims to provide an alternative conception of the politics of emancipation against the background of Aristotelian and Marxist theories. It links emancipatory politics with a specific notion of faith as a fundamental feature of being in the world, one enabling the interpellation of dominant ideologies and distorted political power structures. Aristotle’s conception of the zoon politikon is reinterpreted in terms of an intersubjectivity based on human cooperation, and its three essential aspects – asymmetry/symmetry, teleology and structures of meaning – are analysed. Once these concepts have been articulated, a philosophical critique of neoliberal capitalism becomes possible: the logic of capital circulation becomes irrational when seen from the viewpoint of intersubjective cooperation, given that capitalism is based on profit maximisation, on subordinating labour to capital, on control over the entire production process through the private ownership of the means of production, and on the commodification of human life. The article ends with a brief account of economic democracy. Keywords: politics of emancipation, cooperation, asymmetry, teleology, structures of meaning, Aristotle, Marx. [From the publication]