Pandemijos poveikis Lietuvos darbo teisei

• MRU CRIS: straipsnio tekstas

LTLietuvoje paskelbta pandemija tiesiogiai paveikė absoliučią daugumą darbuotojų ir darbdavių. Siekiant apsaugoti darbuotojų ir įmonių klientų sveikatą darbovietėse iškilo būtinybė apriboti fizinį kontaktą. Dėl natūraliai sulėtėjusios ekonomikos ir pradėjusių trūkti žaliavų tiekimo grandinių darbdaviai buvo priversti spręsti darbo vietų išsaugojimo klausimus. Pandemijos metu dar labiau išryškėjo dviejų socialinių grupių – darbuotojų ir darbdavių – interesų skirtis. Visa tai turėjo poveikį tinkamam darbo pareigų įgyvendinimui ir iš darbo įstatymų, kolektyvinių bei darbo sutarčių kylančių teisių užtikrinimui. Siekiant suderinti socialinių partnerių interesus (pasiekti socialinę taiką), išsaugoti darbo vietas bei palaikyti darbuotojų stabilias pajamas buvo būtinas valstybės įsikišimas. Dalis tarp socialinių partnerių neišvengiamai kilusių įtampų transformavosi į darbo ginčus. Autoriai, pandemijos pradžioje tyrinėję galimą koronaviruso poveikį skirtingų Europos valstybių darbo teisei, sutarė, kad ši infekcija tapo realiu iššūkiu, pareikalavusiu naujo požiūrio į esamų darbo įstatymų pritaikymą prie naujos realybės ir kai kurių teisinio reguliavimo korekcijų. Vokietijoje akcentuota saugos ir sveikatos darbe, darbo laiko (įskaitant ne visą darbo laiką), darbuotojų pajamų apsaugos, naujų vaizdo konferencijų teisinio reglamentavimo būtinybė. Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje greta socialinio aprūpinimo (laikinos darbo užmokesčio subsidijos, ligos išmokos, nedarbo išmokos, savarankiškai dirbančių asmenų rėmimas) atkreiptas dėmesys į saugos ir sveikatos darbe teisinį reglamentavimą, būtinybę užtikrinti nediskriminavimą pagal lytį, darbuotojų pajamų apsaugą. Belgijoje ir Prancūzijoje akcentuoti pokyčiai, siekiant užtikrinti saugą ir sveikatą darbe, nuotolinio darbo institutas ir laikino nedarbo sistema.Ispanijoje darbo įstatymų pakeitimais siekta išvengti staigaus nedarbo augimo, tam buvo palengvintos galiojusios laikino darbo sutarčių vykdymo sustabdymo procedūros, uždrausta atleisti darbuotojus dėl ekonominių priežasčių ir force majeure aplinkybių, priimti kiti teisės aktų pakeitimai, nukreipti į darbuotojų pajamų išsaugojimą. Italijoje, atsakant į pandemijos iššūkius, imtasi priemonių užtikrinti dirbančiųjų pajamas, siekiant įgyvendinti viruso plitimo prevenciją, atlikti teisės aktų pakeitimai reglamentuojant atostogas, lanksčias darbo formas, atleidimą iš darbo, darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Liuksemburge akcentuoti pokyčiai taikant jau galiojantį saugos ir sveikatos darbe ir teledarbo teisinį reglamentavimą, nurodomos vyriausybės pastangos teikiant su tokiu taikymu susijusias rekomendacijas. Nyderlanduose didesni darbo teisės pokyčiai nebuvo įvykdyti, didžiausiais dėmesys buvo skirtas darbuotojų atlyginimų apsaugai (tai iš esmės susiję su socialinės apsaugos teise) ir siekiui užtikrinti higienos taisyklių ir saugaus atstumo laikymąsi (tai bendrąja prasme buvo susiję su sauga ir sveikata darbe). Lietuvoje karantino režimas apėmė inter alia viešojo ir privataus sektoriaus veiklos, švietimo įstaigų ir sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo ribojimus. Įtvirtinta pareiga tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose darbą organizuoti ir klientus aptarnauti nuotoliniu būdu (išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje) ir užtikrinant būtinųjų neatidėliotinų funkcijų atlikimą.Buvo visiškai uždraustos arba maksimaliai apribotos veiklos, susijusios su fizinio kontakto būtinybe, t. y. kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas; renginių organizavimas; sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla; viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla (išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams); parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą, veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla (šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams; grožio paslaugų teikimas; lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla). Sustabdytas ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu. Reikšmingai apribotas sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimas. Tvirtas pagrindas tinkamai atliepti į pandemijos padiktuotus iššūkius reglamentuojant darbo santykius buvo padėtas prieš kelerius metus iki šio neprognozuoto įvykio sėkmingai iš esmės reformavus Lietuvos darbo teisę (pagrindinis jos akcentas – 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Minėtos reformos metu, be kita ko, siekta lanksčiau reglamentuoti darbo santykius, o tokio reguliavimo lankstumas susietas su keliomis normų grupėmis – atleidimo iš darbo, darbo ir poilsio laiko, darbo santykių keitimo, darbo sutarčių rūšių ir kt. [Iš teksto, p. 263-265]