Mokesčių teisės raida COVID-19 pandemijos metu: lyginamieji ir istoriniai aspektai

• MRU CRIS: straipsnio tekstas

LT2020 m. pradžioje netikėtai prasidėjusi COVID-19 pandemija sutrikdė ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir iš esmės visų kitų pasaulio valstybių įprastą socialinį ir ekonominį gyvenimą, sukėlė skaudžias pasekmes verslui. Šis jas pajuto tiek per vartojimo mažėjimą, tiek ir per įprastų prekių tiekimo grandinių sutrikimą, tiek ir dėl tiesioginių valstybių įvestų draudimų bei apribojimų vykdyti įvairias veiklos rūšis ar ekonominės veiklos operacijas siekiant sumažinti COVID-19 plitimo pavojų ar užtikrinti gyvybinių paslaugų teikimą visuomenei. Būtina priminti, kad Lietuvos Respublikoje taikytinų tokio pobūdžio priemonių, t. y. draudimų bei ribojimų, sąrašas (kuris nuolat buvo atnaujinamas) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (galioo iki 2021 m. liepos 1 d.), taip pat jų tolesnio taikymo galimybės ir tvarka išliko nustatyta pagal iki šiol galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ nuostatas. Minėtų priemonių taikymas nulėmė, jog pirmaisiais karantino režimo taikymo mėnesiais (2020 m. pradžioje) reikšmingai (apie 15 proc.) mažėjo valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių surinkimas, tūkstančiai verslo subjektų pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymus atidėti mokėtinus mokesčius.Be to, tęsiantis ekstremaliajai situacijai (pavyzdžiui, 2021 m. pabaigoje) išliko tolesnė grėsmė tvariai šalies ekonomikos raidai, ekonomikos augimui ir mokestinių pajamų surinkimui į biudžetą, nes įvairiuose verslo sektoriuose buvo akivaizdžios darbuotojų atlyginimų mažėjimo tendencijos ar net atskirų verslo sričių įmonių, pavyzdžiui, teikiančių maitinimo, turizmo paslaugas, bankrotai, nors iš esmės pandemijos poveikis apėmė ir daugelį kitų kitų verslo sektorių, pavyzdžiui, transporto ir vežimų sektorių. Atsižvelgiant į tai, šiame mokslo studijos skyriuje siekiama atsakyti į probleminius tyrimo klausimus, kaip pandemijos nulemtas ekonomines ir socialines problemas Lietuvoje buvo siekiama spręsti mokesčių teisinio reguliavimo priemonėmis, nustatytomis tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu (atskirai išskiriant tarptautinės prekybos apmokestinimo pokyčius), taip pat kokios buvo jų taikymo tendencijos bei išskirtiniai bruožai lyginamuoju ir istoriniu aspektais, vertinant kitų, ankstesnių ekonominių ir finansinių krizių valdymo patirtį. Nagrinėjami Lietuvos Respublikos, kaip ES valstybės narės, mokesčių sistemos teisinio reguliavimo pokyčiai nuo COVID-19 pandemijos ir su jais susijusių ekonominių sukrėtimų pradžios (nuo 2020 m. iki kovo) iki 2021 m. gruodžio pabaigos. Pokyčiai apėmė Lietuvos Respublikoje ir ES priimtų teisės norminių aktų, reglamentuojančių mokesčių administravimo ir atskirų mokesčių rūšių reglamentavimo klausimus, aspektus.Atitinkamai, vertinant šias teorines prielaidas bei praktinę patirtį, sukauptą teisinėmis priemonėmis reguliuojant mokesčių politiką bei mokesčių sistemą ekonominių krizių metu, siekiama įvertinti Lietuvos Respublikos, kaip ES valstybės narės, mokesčių teisinio reguliavimo tendencijas po pasaulinės ekonomikos sukrėtimų, prasidėjusių 2020 m. pradžioje bei sąlygotų COVID-19 pandemijos bei galimą jų poveikį neigiamų pandemijos ekonominių, finansinių ir socialinių padarinių suvaldymui. To siekiama analizuojant tiek mokesčių teisės aktus, kurie buvo priimti Lietuvoje (jos nacionalinių institucijų), tiek ir Lietuvoje taikomus teisės aktus, kuriuos priėmė ES institucijos (pirmiausia susijusius su tarptautinės prekybos apmokestinimo priemonių nustatymu pandemijos laikotarpiu). Atlikto tyrimo pagrindu nustatyta, jog apibendrinant mokesčių teisinio reguliavimo patirtį Lietuvos Respublikoje 2020 m. kovą prasidėjusios COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų ekonominių sukrėtimų akivaizdoje galima konstatuoti, kad realaus, esminio mokestinės naštos lengvinimo verslo subjektams, mokesčių mokėtojams, priemonių iki 2021 m. gruodžio nebuvo įgyvendinta. Kylančius iššūkius mokesčių teisiniam reguliavimui Lietuvos Respublikoje COVID-19 pandemijos metu buvo bandoma spręsti pirmiausia tik procedūrinėmis priemonėmis ir procedūriniais su paprastinimais, teisės aktais nekeičiant atskirų mokesčių tarifų ar neįvedant naujų mokesčių lengvatų. Šiame skyriuje atliktas tyrimas apsiriboja mokesčių teisinio reguliavimo krypties analize Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu neįtraukiant kitų ES valstybių narių, išskyrus ES bendrai taikomas priemones, susijusias su tarptautinės prekybos apmokestinimo reguliavimu pandemijos metu (įgyvendinant ES bendrąją prekybos ir muitų politiką). [Iš teksto, p. 206-207]