Instrumentinio požiūrio į teisę absoliutinimas ir jo kritika

LTPozityvioji teisė turėtų būti dualistinės – vertybinės ir normatyvinės – prigimties. Sumažėjus visuomenės vertybiniam jautrumui, teisėkūros subjektas gali teisę paversti bedvasiu socialinės tvarkos kūrimo techniniu instrumentu, t. y. suabsoliutinti instrumentinį požiūrį į teisę. Straipsnyje nagrinėjamas suabsoliutintas instrumentinis požiūris į teisę, jo įsivyravimo vartotojiškoje visuomenėje socialinės prielaidos ir socialiniai padariniai, tokio požiūrio raidos trukdžiai. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti suabsoliutinto instrumentinio požiūrio į teisę įsigalėjimo visuomenėje keliamą pavojų pačios teisės socialinei reikšmei. Teisė visada yra socialinės tvarkos kūrimo ir socialinių santykių valdymo instrumentas, kurio pagrindą sudaro du tarp savęs susiję teisės galios šaltiniai: 1) visuomenės socialinė galia (visuomenės socialinio sugyvenimo sociokultūrinė patirtis) ir 2) valstybės politinė jėga. Šie teisės galios šaltiniai turi skirtingas reikšmes: tik bendruomeniškoje visuomenėje teisės socialinė galia yra svarbesnė už valstybės politinę jėgą, todėl demokratinės valstybės politinė jėga turėtų būti derinama prie pilietinės visuomenės sociokultūrinės patirties ir siekti visuomenės moralines vertybes įtraukti į teisės turinį.Instrumentinio požiūrio į teisę absoliutinimas Vakarų visuomenėse įsivyravo XX a. antrojoje pusėje, kai nutrūkusio teisės ir moralės ryšio sąlygomis valstybinės valdžios institucijos ėmė rimtai propaguoti modernios (techniškos) teisės, kaip plataus masto socialinio ir ekonominio planavimo įrankio, idėją: teisė dabar pripažįstama kaip politinės jėgos įgyvendinimo priemonė, valdžios įrankis. Teisės išlaisvinimas iš bet kokių bendruomeninių šaknų, kurias ji turėjo, laikoma jos, kaip tikslingo valdymo mechanizmo, išlaisvinimu. Tokios modernios teisės pranašumas visuomenėje virsta jos trūkumu – socialinės reikšmės silpnėjimu. Pagrindinės sąvokos: instrumentinis požiūris, vartotojiškoji visuomenė, paprotinė teisė, normatyvinis pliuralizmas, teisinis pliuralizmas, žmogaus teisės, socialinė tvarka. [Iš leidinio]

ENPositivist law should have a coherently dualistic nature: one oriented towards values and the other towards norms. However, in cases of the social deterioration of values, legislators can turn the law into an artificial mechanism of the production of social order, thus putting emphasis on the instrumental approach to law. The present article questions the unlimited authority of the instrumental approach to law and analyzes the social premises and consequences of its prevalence in consumer society and the limits of its development. The article aims to show the dangers the unlimited authority of the instrumental approach to law may entail for the values that law postulates in the first place. The increased emphasis on the instrumental approach to law in Western societies has been directly influenced by the stabilizing of the economic growth of the state and the transition to a rising stagnation. In order to ensure the quality of social life, the state resorted to the possibilities granted by instrumental law and consequently overemphasized its role in society.The three major malaises of contemporary society – individualism, the instrumental priority of reason and the consequences the two bring to political life – have been the main sources of today’s increased emphasis on the instrumental approach to law. Societies have always controlled the unrestricted endorsement of the instrumental approach to law. Common law and normative pluralism, statutory pluralism and human rights operate as today’s restrictive means against the unconditional use of the instrumental approach to law. Keywords: instrumental approach, consumer society, common law, normative pluralism, statutory pluralism, human rights, social order. [From the publication]