LTStraipsnyje nagrinėjamos galimybės paskatinti Europos Sąjungos senose valstybėse narėse taikomo atsakomybės paskirstymo modelio įdiegimą Lietuvos teisinėje sistemoje, konkrečiai – perskirstant projektavimo ir statybos proceso dalyvių veikimo lauką ir atsakomybę. Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama, kad galiojanti teisinė sistema neužtikrina veiksmingo projektavimo ir statybos proceso dalyvių atsakomybės paskirstymo. Taip pat proceso dalyviai nėra skatinami įgyvendinti savo pareigas vadovaujantis aukščiausiais kokybės ir profesionalumo standartais. Akcentuojama, kad kitose veiklos srityse, kuriose veikia savivaldos subjektai, teisinis reguliavimas yra aiškus, taip motyvuojant juos veikti griežtai laikantis norminio reguliavimo, kuris neatliepia itin sparčiai besikeičiančių visuomeninių santykių, technologinio proceso. Todėl dabartinis norminis reguliavimas yra užkoduotas nuolat keistis. Taip pat natūraliai akcentuojama, kad savivalda negali efektyviai funkcionuoti, jei nebus iš naujo įvertinta jos veikimo apimtis, perskirstyta atsakomybės našta tarp viešojo administravimo subjektų ir privačių subjektų.Šiame straipsnyje išskiriami du pagrindiniai Europoje taikomi projektavimo ir statybos proceso dalyvių veikimo ir atsakomybės paskirstymo modeliai: Europos Sąjungos naujose valstybėse narėse ir Europos Sąjungos senose valstybėse narėse. Daroma išvada, kad asmeninės atsakomybės prisiėmimas skatina atsakingesnį požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Esminis šiame straipsnyje keliamas klausimas – ar viešojo administravimo subjektų veikimo lauko sumažinimas, atsisakant visuotinės kontrolės, ir atsakomybės perkėlimas privatiems rinkos dalyviams yra tinkama skatinamoji priemonė laikytis norminių reikalavimų. Siekiant atsakyti į pateiktą klausimą straipsnyje analizuojama aktuali teismų praktika, atskleidžianti pernelyg didelę viešojo administravimo subjektams tenkančią naštą už privačių subjektų veiksmus, implikuojant poreikį atsisakyti Europos Sąjungos naujosioms valstybėms narėms būdingo reliktinio reguliavimo, kuriuo siekiama visuotinės kontrolės, ir perkelti didesnę atsakomybės dalį projektavimo ir statybos proceso privatiems subjektams. Straipsnis parengtas remiantis tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje išsakytomis teisės mokslininkų ir praktikų nuomonėmis. Reikšminiai žodžiai: kodifikavimas, projektavimo ir statybos dalyvių atsakomybė, statybos teisė. [Iš leidinio]
ENThis article analyses the possibilities of encouraging the implementation of the model of liability allocation applied in Western European countries in the Lithuanian legal system, in particular by reallocating the field of operation and responsibility of the participants in the design and construction process. Recently, the notion that the current legal system does not ensure the effective allocation of liability between design and construction participants has increasingly been discussed. Moreover, the participants in the process are not encouraged to carry out their duties in accordance with the highest standards of quality and professionalism. It is emphasized that, in other fields of practice in which self-governing entities are involved, the legal framework is clear, thus motivating participants to act in strict compliance with a regulatory framework which is not responsive to the technological process of rapidly changing social relations. The current regulatory framework is therefore coded for constant change. It is also natural to point out that self-government cannot function effectively unless the scope of its operation is reviewed and the burden of responsibility is reallocated between public authorities and private entities.This article identifies two main models of the functioning and allocation of responsibilities between the participants in the design and construction process in Europe: the model of Eastern European countries and the model of Western European countries. It is concluded that the assumption of personal responsibility promotes a more responsible approach to compliance with legal requirements. The key question raised in this article is whether the reduction of the field of action of public authorities, by removing their comprehensive control, and the transfer of liability to private market participants is an appropriate incentive for compliance with regulatory requirements. In order to answer this question, the article analyses the relevant case-law which reveals the excessive burden placed on public authorities in relation to the actions of private operators, implying the need to waive the archaic regulation of the eastern European countries, which is characteristic of older regulation aiming at comprehensive control, and to transfer a greater part of the liability of the design and construction process to private entities. The article is based on the views expressed by legal scholars and practitioners at an international scientific-practical conference. Keywords: codification, liability in the design and construction process, construction law. [From the publication]