LTŠiuolaikinėje pedagogikoje, pagrįstoje humanistiniais principais, sutinkama nemažai idėjų, kurios yra ir pagrindiniai teatro kūrybos principai, vis dažniau naudojami įvairūs mokymo metodai, turintys vaidybinio veiksmo elementų, taigi kyla klausimas, kokią vietą ugdymo procese gali užimti teatras. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kaip turėtų skirtis pamokos ir teatrinės veiklos būrelio užsiėmimų uždaviniai, ugdymo turinys ir būdai. Nurodoma, kad dramos būrelis yra papildomo ugdymo forma. Jis tenkina mokinių teatrinės saviraiškos poreikį, puoselėja gebėjimus ir gabumus, padeda kūrybiškai praleisti laisvalaikį, jo veikla nėra reglamentuojama. Dramos (teatro) dalyko pamokų paskirtis būtų suteikti teatro meno pažinimą, ugdyti teatrinį raštingumą. Dramos dalyko pamokos turėtų įvesti mokinius ne tik į vaidybos, bet ir į kitų teatro kūrybos būdų - dramaturgijos, režisūros, scenografijos, įgarsinimo, apšvietimo - bei ženklų (simbolių, metaforų) pasaulį, išplėtoti gebėjimus vartoti, suvokti, interpretuoti bei vertinti įvairialypę teatrinę raišką, siekiant, kad jaunuoliai taptų kompetentingais teatro žiūrovais bei klausytojais, pajėgtų kritiškai ir atsakingai spręsti apie teatro meno vertybes, jas rinktis. Šiuo metu baigiamas rengti mokomojo dramos (teatro) dalyko I-XII klasei bendrosios programos projektas, kuriame ugdymo turinį sudarys teatrinė raiška ir teatro kalbos suvokimas, teatro kultūrinio paveldo pažinimas, istorijos, teorijos bei estetikos žinios, vaidinimo interpretavimas bei estetinis vertinimas.Reikšminiai žodžiai: Meninis ugdymas; Meninė veikla; Raiška; Art Education; Art Activity; Expression.
ENContemporary pedagogy, based on principles of humanism, involves ideas characteristic to the creation of theatre too. Various teaching methods equipped with the elements of playing are used in a process of education, thus there is a question what place may the theatre occupy in a process of education. The article aims to answer the question what’s the difference between the tasks, the educational content, and methods of drama lessons and the activity of school drama theatre. School drama theatre is noted as sort of additional education. It serves as a measure of artistic self-expression in pupils, nurtures their skills and abilities, and helps spending their free-time in creative way; its activities are not regulated. The purpose of drama (theatre) lessons is to deliver the recognition of theatre art and educate theatre literacy. Drama lessons should take schoolchildren not only into the world of playing, but also into that of the other areas of theatre art: dramaturgy, directing, stenography, sound recording, lighting, and signs (symbols and metaphors); it should develop the ability to consume, understand, interpret, and evaluate diverse theatre expressions in order to nurture young people as competent spectators and listeners of theatre who would be able making critical and responsive decisions about theatre values as well as choosing them. Contemporary, draft of a general drama (theatre) study programme for the 1-12th classes is being prepared. Its content will consist of theatre expression, the understanding of theatre language, the recognition and the history of cultural heritage, theoretical and aesthetical knowledge, the interpretation of playing, and aesthetical evaluation.