Konstitucinės jurisprudencijos iššūkiai vertinant pandemijai suvaldyti skirtas priemones

• MRU CRIS: straipsnio tekstas

LTŠioje dalyje analizuojamas konstitucinės teisės poveikis pandemijai (esamų konstitucinių kriterijų dėl žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bei valstybės valdžios institucijų tarpusavio santykių taikymas pandemijai suvaldyti skirtoms ribojimo priemonėms, sprendžiant dėl jų konstitucingumo) ir pandemijos poveikis konstitucinei teisei, kai pandemija kai kuriais atvejais privertė konstitucinius teismus koreguoti ar papildyti klasikinę doktriną. Skyriuje aptariama Europos konstitucinė jurisprudencija bylose, priimtose nagrinėjant su pandemija susijusius klausimus, tuo siekiant atskleisti, kaip konstituciniai teismai prižiūrėjo pandemijos ribojimų konstitucingumą (teisės poveikis pandemijai) ir kokių pokyčių į konstitucinę doktriną įnešė pandemija (pandemijos poveikis teisei). Remiamasi dviem konstitucinės patikros aspektais – valstybės valdžios institucijų įgaliojimų pasidalijimu ir žmogaus teisių ribojimų taikymu. Valstybių valdžios institucijoms priėmus COVID-19 pandemijai suvaldyti skirtus teisės aktus, kuriais apribotos kai kurios žmogaus teisės ir laisvės, būtent konstituciniams teismams tenka ypač atsakinga užduotis patikrinti, ar tai darydamos valstybės valdžios institucijos neįsiterpė į viena kitos kompetenciją, ar jos neveikė ultra vires, taip pat ar nustatydamos pandemijai suvaldyti skirtas priemones žmogaus teisių ir laisvių neapribojo nepagrįstai ar per didele apimtimi, ar jos laikėsi visų būtinų žmogaus teisių ir laisvių ribojimo sąlygų. Konstitucinė kontrolė koronaviruso krizės metu buvo ir yra vienas svarbiausių, vienas tvirčiausių teisinės valstybės ramsčių. Teisė kreiptis į teismą ir galimybė išspręsti ginčą teisme (taigi ir patikrinti pandemijai suvaldyti skirtų priemonių teisėtumą) parodo, kad demokratija sėkmingai funkcionuoja net ir pandemijos metu.Tad konstituciniai teismai, vykdydami pandemijos metu priimtų ir jai reguliuoti skirtų teisės aktų konstitucingumo kontrolę, užtikrina demokratinių teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos imperatyvų laikymąsi. Šiame skyriuje nagrinėjama pandemijos pradiniame etape ir jai įsibėgėjus su formuota Austrijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Slovakijos, Kosovo, Ukrainos konstitucinės justicijos institucijų jurisprudencija įvairiais su pandemijos valdymu susijusiais aspektais. Tyrime analizuojama europinė konstitucinė jurisprudencija dėl specialaus teisinio režimo pandemijai valdyti įvedimo teisėtumo, dėl žmogaus teisių ir laisvių ribojimo teisėtumo ir nustatytų ribojimų apimties. Atlikus analizę, išryškinami nauji konstituciniai reikalavimai ir (arba) vertinimo kriterijai, suformuoti konstitucinių teismų sprendžiant dėl pandemijai valdyti skirto teisinio reguliavimo konstitucingumo. Europos konstitucinės doktrinos ir užsienio valstybių konstitucinių teismų sprendimuose pateikiamų argumentų analizė reikšminga ir svarbi, sprendžiant dėl Lietuvos teisinio reguliavimo ir jo pakeitimų poreikio ir tokių teisės aktų teisėtumo bei pagrįstumo.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat jau yra gavęs keletą prašymų įvertinti su pandemijos valdymu susijusio teisinio reguliavimo konstitucingumą. Tad šios tyrimo dalies tikslas yra išanalizuoti reikšmingiausius, didžiausią poveikį pandemijos valdymui turėjusius minėtų užsienio valstybių konstitucinių teismų sprendimus, ir, remiantis atlikta analize, įvertinti nagrinėjimo Lietuvos Konstituciniame Teisme laukiančių prašymų pagrįstumo perspektyvas. Užsienio konstitucinių teismų jurisprudencijos analizė gali padėti atskleisti ir tai, kaip pandemija pakoregavo iki šiol galiojusius konstitucinius vertinimo standartus ir kokia nauja konstitucinė doktrina buvo suformuota asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos srityje, kuria Lietuvos Konstitucinis Teismas galėtų remtis, spręsdamas nagrinėjimo laukiančias konstitucinės justicijos bylas. [Iš teksto, p. 27-28]