LTŠiame darbe nagrinėjamas socialinis genocido, susijusio su sovietų nusikaltimais okupacijos metais (1944–1990), suvokimas Lietuvoje. Siekiama paaiškinti, kaip genocido koncepcija prisidėjo atkuriant lietuvių tapatybę po sovietinės okupacijos 1990 m. Šiuo tikslu analizuojama genocido kilmė nuo 1940-ųjų ir socialinio jo suvokimo raida Niurnbergo ir Šaltojo karo kontekste, taip pat tiriamas lietuvių suvokimas apie genocidą sovietų okupacijos metu tarp partizanų vadovybės ir lietuvių diasporos JAV, paaiškinama genocido sąvokos galia atkuriant tautinę tapatybę ir įteisinant grupės teisę egzistuoti. Reikšminiai žodžiai: genocidas, nusikaltimas, sociologija, sovietinės aukos. [Iš leidinio]
ENThis paper examines the Lithuanian social perception of genocide in relation to Soviet crimes during the Soviet occupation (1944–1990). In general, it aims to explain how genocide helped to rebuild Lithuanian identity in the 1990s, after the Soviet occupation. For this purpose, the author analyzes the origin and social evolution of genocide in 1940s in the context of the Nuremberg trials and the Cold War. The Lithuanian perception of genocide during the Soviet occupation – both among partisan leadership and the Lithuanian diaspora in the United States – is also explored, and the power of genocide in rebuilding national identity and legitimizing a group’s right to exist is demonstrated. Keywords: genocide, crime, sociology, Soviet victims. [From the publication]