Sociologijos vaidmuo konstitucinėje teisėje

LTBandant konstruoti konstitucinės teisės sociologiją dažnai susiduriame su abejonėmis ir sunkumais. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad toks klausimas yra akivaizdus ir jį diktuoja pats sociumas. Teisės sociologija teisę analizuoja iš socialinių mokslų pozicijos. Kad ir kokia būtų pasitelkta – plačioji ar siauroji – teisinių reiškinių samprata, galiausiai susiduriama su dilema: ar pasirenkama plėtoti „instrumentinį“ teisės sociologijos vaidmenį teisėje, kai dėl teisės sociologijos tobulinama teisė ir padedama teisiniam reguliavimui, ar teisės sociologijai patikima teisė kaip teisės mokslo tyrimo objektas. Norint atsakyti į šį klausimą neišvengiamai susiduria dvi mokslo disciplinos – bendroji sociologija ir teisės teorija. Šiame disciplinų diskurse neišvengiamai tenka pripažinti paradigmą, kad teisinis reiškinys negali būti atsietas nuo apskritai socialinės ir politinės dimensijos, kurios genezė ir socialinis poveikis rodo glaudžią tiriančiųjų ir tiriamųjų sąveiką, kurioje surasti bendrą vardiklį tarp individų, jų grupių ir institucijų yra šio tarpdalykinio tyrimo tikslas. Kita vertus, tokia užduotis tampa iššūkiu, kai ji perkeliama teisės šakoms, kurios iš dalies teisės sistemoje yra autonomiškos, todėl vienijančiu veiksniu tarp teisės šakų teisės sistemoje ir ypatingas vaidmuo tenka konstitucinei teisei. Straipsnyje analizuojamas ir pagrindžiamas teorinis ir praktinis sociologijos ir konstitucinės teisės santykis ir jo kliūtys. Reikšminiai žodžiai: teisė, sociologija, teisės sociologija, konstitucinė teisė, konstitucinės teisės sociologija. [Iš leidinio]

ENWhen trying to construct a sociology of constitutional law, we often encounter doubts and difficulties. At first glance, it seems that such an issue is obvious and is dictated by society itself. Legal sociology analyzes law from the standpoint of social sciences. Whichever broad or narrow concept of legal phenomena we use, we are ultimately faced with a dilemma: do we choose to develop the instrumental role of sociology of law in law, where, thanks to the sociology of law, we improve law and help with legal regulation; or do we entrust law to the sociology of law as an object of legal scientific research. To answer this question, two scientific disciplines – general sociology and legal theory – inevitably collide. In this disciplinary discourse, there is the inevitable recognition of the paradigm that the legal phenomenon cannot be separated from the social and political dimension in general, the genesis and social impact of which show a flexible interaction between the researchers and the researched, in which finding a common denominator between individuals, their groups and institutions is the goal of this interdisciplinary research. On the other hand, such a task becomes a challenge when it is transferred to branches of law, which are partially autonomous in the legal system. Therefore, constitutional law has a special role as a unifying factor between legal branches in the legal system. This article analyzes and justifies the theoretical and practical relationship between sociology and constitutional law and its obstacles. Keywords: law, sociology, sociology of law, constitutional law, sociology of constitutional law. [From the publication]

• Lietuvos konstitucinė teisė / Toma Birmontienė, Egidijus Jarašiūnas, Egidijus Kūris, Mindaugas Maksimaitis, Gediminas Mesonis, Augustinas Normantas, Alvydas Pumputis, Elena Vaitiekienė, Saulė Vidrinskaitė, Juozas Žilys. Vilnius : LTU Leidybos centras, 2002. 919 p.
• Moderniųjų laikų teisės politikos ir konstitucionalizmo ryšio inversija XXI amžiuje / Vytautas Šlapkauskas. Konstitucionalizmas ir teisės politika Europos Sąjungoje / atsakingasis redaktorius: Vytautas Šlapkauskas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013. P. 12-52, 775-776.
• Socialinės deviacijos intensyvėjimas / Vytautas Šlapkauskas. Jurisprudencija. 2001, Nr. 19 (11), p. 37-47.