Vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo vaidybos priemonėmis ypatumai

LTŠiandieninės kognityvinės meninio ugdymo teorijos kūrėjai teigia, jog asmenybinio ir sociokultūrinio ugdymo požiūriu vertingiausia vaiko meninėje veikloje yra ne įgūdžiai ir ne saviraiška patys savaime, bet tai, kaip, pasitelkdamas įgūdžius be išreikšdamas save, geba savo kūrybos produktais bendrauti, užmegzti ryšį su kitais. Svarbu ne tik, kad vaikas reikštųsi, bet kad jo raiška meno priemonėmis būtų kitiems suprantama, kad vaikas ja komunikuotų. Todėl meninė raiška, meninis komunikavimas laikomi pirmąja meninio ugdymosi faze, prasidedančia jau ikimokykliniame amžiuje. Mūsų ikimokyklinio ugdymo programos ir metodikos taip pat siekia, kad vaikas įvaldytų įvairias komunikavimo priemones ir būdus. Šio tyrimo objektas – vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo vaidybos priemonėmis būklė. Tikslas –atskleisti komunikavimo vaidybos priemonėmis ypatumus.

ENThe article deals with the characteristic features of five to seven year-old children's acting communication, when children act without any special educational influence before. The assessment strategy of acting communication prepared by using J. Neelands (1995) theatre structure is presented. Analysis shows that most of children are helpless to communicate meaningful structures by means of acting. Children do not know what to do, what means “to act” and they communicate their hesitation and other hard feelings only. In other cases children “know” what means to act and symbolize what personage they are. When children use only symbols without emotion expression the communication is not sufficient. The big gap between outer and inner acting expressions. Only in two percent of the participants all acting structure elements appeared: symbols, metaphors, temper and rhythm, tension and acting communication is effective.