Nuteistųjų pusiaukelės namų taikymo praktika Lietuvoje

LTNuteistųjų pusiaukelės namų institutas nuosekliai į Lietuvos bausmių vykdymo sistemą pradėtas diegti 2016 metais, nors eksperimentinių bandymų buvo jau anksčiau. Išskirtinas Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Resocializacijos centras, kur nepilnamečiai laisvės atėmimo bausmę atlikinėdavo ne kamerose, ne rėžiminėje įstaigos dalyje, bet atskirame pastate, esančiame įkalinimo įstaigos prieigose. Paminėtini ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, kur nuteistieji laisvės atėmimo bausmes atlikdavo ne pačioje įstaigos rėžiminėje dalyje, o atskirose patalpose, kurios buvo skirtingose įstaigai priklausančiose gyvenvietės patalpose. Šiuo metu nuteistųjų pusiaukelės namai – tai pataisos namų ar tardymo izoliatorių specialus struktūrinis padalinys, kurio pagrindinis uždavinys – užtikrinti nuteistųjų socialinės reabilitacijos tęstinumą, ją derinant su nuteistųjų užimtumo veiklomis (darbo, mokslo, studijų), taip pat intensyviai rengiant asmenį lygtiniam paleidimui iš įkalinimo įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistųjų pusiaukelės namai nėra atskiros bausmių vykdymo sistemos įstaigos, jos neturi savarankiško juridinio asmens statuso. Nors penitencinės teisės ir veiklos doktrinoje, kaip ir kai kurių užsienio šalių praktikoje, pusiaukelės namai – tai atskiros rūšies įstaigos, priskiriamos prie atviro tipo įkalinimo įstaigų. Be to, pusiaukelės namai administruojami tiek įkalinimo įstaigų, tiek probacijos tarnybų, o tai reiškia skirtingas bausmių vykdymo sistemas ir jų administravimo, valdymo principus. Nuteistųjų pusiaukelės namų praktika plačiai paplitusi tarp užsienio šalių, kurios turi progresyvias bausmių vykdymo sistemas, pavyzdžiui, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Belgijoje.Nuteistųjų pusiaukelės namai įvardijami skirtingais terminais (tranzitiniai namai, parengimo lygtiniam paleidimui namai, probacijos namai, minimalaus-atviro režimo įstaigos ir pan.). Paminėtina, kad pusiaukelės namų steigimas buvo susijęs su pokyčiais baudžiamojoje ir bausmių vykdymo politikoje, kai atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog ilgalaikis įkalinimas, bausmių atlikimas išskirtinai izoliuotose kamerose nedavė gerų rezultatų siekiant nuteistųjų elgesio pozityvių pokyčių. Lietuvoje nuo 2016 metų į nuteistųjų pusiaukelės namus buvo perkelta apie 400 nuteistųjų. Vienas iš rodiklių, įrodančių pusiaukelės namų veiksmingumą, tai nuteistųjų grąžinimas į pusiau uždarą ar uždarą įstaigos režimą. Per 2016–2021 metus (per 5 metus) atgal į laisvės atėmimo įstaigas grąžinti 43 nuteistieji, tai sudarė apie 11 proc. nuo visų nuteistųjų, buvusių pusiaukelės namuose per nurodytą laikotarpį. Reikėtų pažymėti, kad dažniausiai pasitaikančios nuteistųjų grąžinimo į pataisos namus priežastys – tai psichiką veikiančių medžiagų vartojimas (narkotikų, alkoholio), taip pat šiurkštūs pusiaukelės namų tvarkos pažeidimai (pvz., nuolatinis nustatyto maršruto nesilaikymas, administracijos nurodymų nevykdymas). Šiame straipsnyje analizuojamas nuteistųjų pusiaukelės namų institutas Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje, aptariamas jo teisinis reguliavimas ir praktikoje kylančios problemos. Raktiniai žodžiai: nuteistųjų pusiaukelės namai, lygtinis paleidimas, nuteistųjų resocializacija. [Iš leidinio]

ENThe article provides a definition of Halfway Houses and reveals their main tasks. Currently, halfway house for convicts is a special structural unit within correctional facilities (prison). The main task of the halfway houses is to ensure the continuity of social rehabilitation of convicts, combining it with the occupation activities (employment, education, studies), as well as intensively preparing the person for conditional release from the prison. It should be noted that halfway houses for convicts are not separate institutions of the penitentiary system, they do not have the legal entity status. Since 2016 about 400 convicts have been transferred to halfway houses in Lithuania. One of the indicators proving the effectiveness of halfway houses is the return of convicts to a semi-closed or closed regime of the institution. During the 2016-2021 (within 5 years) only 43 convicts were returned to prisons from halfway houses. In 2022 there are 140 places in five halfway houses located in different regions of the country. Accommodation of convicts in half-way houses is guided by the principle that no more than 20 convicts serve their sentences in one half-way house, avoiding a higher concentration of convicts in one location, the risk of formation of informal segmented groups, as well as manifestations of a criminal subculture. According to the strategic national plans around 400- 450 convicts should serve their sentences in Lithuanian halfway houses, and about 600 convicts in open facilities, which would be at least 30 percent from all convicts in 2030.The article analyzes the issues of resocialization of convicts and different programs and measures for their control. Targeted impact and control measures, approved resocialization programs, a motivational program and a social skills development program are applied to convicts in half-way houses. The article emphasizes importance of the continuous resocialization work with convicts, implementation of an individual correctional plans. All those measures are the prerequisites for the convict to successfully integrate into society and not commit crimes in the future. Keywords: halfway Houses for convicts, parole, resocialization of convicts. [From the publication]