LTApmąstant realius ir numatomus bei nuspėjamus dvidešimt pirmojo amžiaus iššūkius daugiausia turimi galvoje globalizacijos keliami pokyčiai ir poveikiai. Kyla, šalia kitų, nerimą keliantys klausimai, kaip globalūs pokyčiai gali paveikti žmonių vertybines nuostatas ir gyvenimo įprasminimo būdus, bendruomenių, tautų, kultūrų tapatumą. Lietuviai, kaip ir kitos komunistinį totalitarizmą patyrusios tautos, yra pažeisto tapatumo tautos. Todėl prie bendrųjų globalizacijos iššūkių dar prisideda ta papildoma aplinkybė, kad daugelio mūsų sąmonėje, kaip nepageidautinas palikimas, yra gyvi nelaisvės metais įsispaudę mąstysenos bei elgsenos stereotipai. Mūsų išgyvenamas laikotarpis yra pereinamasis, dar vadinamas postkomunistiniu, posovietiniu laikotarpiu, ir to nereikia pamiršti, kalbant apie globalizacijos poveikį. Mūsų ateičiai daug reikš, kaip šie procesai plėtosis toliau, kokių padarinių gali turėti globaliųjų poveikių sandūra su komunistinės patirties reliktais. Apibendrinant galima sakyti, kad dabar esame dviejų – totalitaristinės praeities ir globalizacijos iššūkių akivaizdoje. Koks vaidmuo šioje gana sudėtingoje situacijoje tenka filosofijai, žinant, kad iššūkiai individui, bendruomenei arba tautai yra ir iššūkiai filosofijai?. [Iš straipsnio, p. 38]