Darbo santykių reguliavimas kolektyvinėmis sutartimis : disertacija

LTDarbo santykiai yra specifiniai visuomeniniai santykiai, nulemiantys specifinio teisinio reguliavimo poreikį. Vien įstatymų nustatytas darbo santykių reguliavimas nesudaro optimalių ir tinkamų sąlygų vystytis rinkos ekonomikai, neužtikrina darbuotojams absoliučių darbo ir socialinių garantijų, dėl to reguliuojant darbo santykius būtina derinti centralizuotą (valstybinį) ir sutartinį teisinį reguliavimą, kuris reiškiasi sudarant individualias ir kolektyvines sutartis. Kolektyvinių sutarčių institutui Lietuvoje vis dar skiriama nepakankamai dėmesio. Nepaisant teisinės bazės, be kita ko, skatinančios darbo santykius reguliuoti kolektyvinėmis sutartimis, Lietuvos socialiniai partneriai dėl įvairių priežasčių nepakankamai naudojasi socialiniu dialogu vietinėms (lokalioms) teisės normoms kurti. Šiuo metu nėra iki galo aiški kolektyvinės sutarties vieta kitų darbo teisės šaltinių sistemoje, dažnai yra nekreipiamas dėmesys į kolektyvinės sutarties teisinę prigimtį, kuri iš esmės nulemia šio darbo teisės šaltinio vaidmenį ir svarbą reguliuojant darbo santykius. Disertacinio tyrimo lygiu nagrinėjama sutartinio darbo santykių reguliavimo kolektyvinėmis sutartimis metodo vieta visuminio darbo santykių teisinio reguliavimo kontekste, kolektyvinės sutarties teisinė prigimtis, reikšmė reguliuojant darbo santykius Lietuvoje. Taip pat kompleksiškai teoriniu ir praktiniu aspektais tiriama, kiek esama teisinė bazė Lietuvoje skatina socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių tarp socialinių partnerių sudarymą, nustatomos menko vietinio teisinio reguliavimo priežastys ir siūlomi būdai, kaip jas pašalinti. [Iš leidinio]

ENLabour relations are social relations determining a need for legal regulation. Legal regulation alone of labour relations does not create optimal nor proper conditions for development of the market economy, nor does it ensure any absolute labour and social guarantees for employees. When labour relations are regulated, it is necessary to coordinate centralised (state) and contractual legal regulation by means of concluding individual contracts and collective agreements. In Lithuania, collective agreements have not received enough attention. The existing legal basis is conducive to collective agreements, but for various reasons the social partners in Lithuania have made insufficient use of social dialogue in order to create local legal norms. At present, the place of the collective agreement in the system of labour law is not absolutely clear. Quite often in case law insufficient attention is paid to the legal nature of the collective agreement. In this dissertation the place of the method of regulating labour relations by means of collective agreements is analysed in the context of overall legal regulation of labour relations, the legal nature of the collective agreement and its value in regulating labour relations in Lithuania. The dissertation also investigates the extent to which the existing legal basis in Lithuania prompts the social dialogue and making of collective agreements between social partners, and discerns the causes of poor local legal regulation, suggesting ways that these could be eliminated. [From the publication]