Lietuvos suaugusiųjų raštingumo sąsaja su įsitvirtinimu darbo rinkoje ir mokymusi visą gyvenimą
LTSuaugusių raštingumui matuoti tarptautiniu mastu egzistuoja vos keli įvykdyti tyrimai: IALS (International Adult Literacy Survey), ALL (Adult Literacy and Lifeskills Survey) ir EBPO PIAAC (The Programme for the International Assessment of Adult Competencies). Lietuva dalyvavo tik paskutiniame minėtame tyrime, tačiau platesnės suaugusiųjų raštingumo rezultatų analizės Lietuvos duomenims stokojama. EBPO PIAAC (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų vertinimo programa) tyrimas yra puiki priemonė analizuoti Lietuvos suaugusiųjų raštingumą, rezultatus lyginti su kitomis šalimis ir ieškoti veiksnių, kurie geriausiai apibūdintų sąryšį su raštingumu. Tai didžiausias kada nors vykdytas tarptautinis suaugusiųjų kompetencijų tyrimas, kurio surinktų duomenų bazėmis pasinaudota rengiant šią monografiją. Be to, atliekant duomenų analizę, pabandyta susieti tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų tyrimo PIAAC rezultatus su 1995, 1999 ir 2003 metais vykdyto tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo IEA TIMSS (Trends in International Mathematics and Science Study) rezultatais. Tokia sąsaja Lietuvoje niekad nebuvo atliekama. Būtų sunku tokių sąsajų atrasti ir tarptautinėje erdvėje. Tai pastiprina šios monografijos naujumo aspektą. Lietuvoje trūksta tyrimų tiek apie patį suaugusiųjų raštingumą, tiek apie šio raštingumo sąsajas su įvairiais parametrais: darbo aplinkos, demografiniais, socialiniais, mokymosi visą gyvenimą ir kt.Tarptautiniame kontekste suaugusiųjų raštingumas yra analizuojamas ryšium su asmens sveikata (Prins ir Monnat, 2015), formaliojo švietimo kokybe (Kim, 2018), neformaliuoju suaugusiųjų švietimu (Krupar ir kt., 2017), technologijų plėtra (Barakah ir kt. 2015), darnia plėtra (Post, 2016), mokymosi motyvacija (Windisch, 2016), švietimo politika (Desjardins, 2018), stresu darbe (Eisapareh ir kt., 2022), produktyvumu darbe (Bussi ir Pareliussen, 2017), imigracija (Tverdostup ir Paas, 2019) ir daugybe kitų. Monografijoje remiantis PIAAC tyrimo duomenimis bus išanalizuotos raštingumo sąsajos įvairiais aspektais, užfiksuotais EBPO PIAAC tyrime. Paliesti tokie probleminiai klausimai: kokia yra šiuolaikinio suaugusiųjų raštingumo specifika ir aprėptis? Kaip suaugusiųjų raštingumo ugdymo problema atsispindi mokymosi visą gyvenimą kontekste? Kaip Lietuvos suaugusiųjų raštingumas atrodo lyginant su kitomis šalimis ir tarp pačios Lietuvos regionų? Kiek raštingumas padeda įsitvirtinti darbo rinkoje? Ar raštingumo lygis lemia didesnį norą mokytis? Kaip šiuo metu prisitaikę darbo rinkoje 1995, 1999 ir 2003 metais IEA TIMSS tyrime dalyvavę tuomečiai aštuntokai? Monografijos tikslas yra įvertinti Lietuvos suaugusiųjų raštingumo lygį ir raštingumo sąsają su įsitraukimu į darbo rinką bei mokymosi visą gyvenimą veiklas. Analizuojami tarptautinio EBPO PIAAC tyrimo 2015 m. surinkti duomenys bei tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo IEA TIMSS 1995, 1999 ir 2003 m. duomenys.Raštingumas EBPO PIAAC tyrime apibūdinamas šiais komponentais: skaitymo gebėjimai – kaip rašytinio teksto suvokimas ir gebėjimas juo pasinaudoti, matematinis raštingumas – kaip kiekybinės informacijos skaitymas, suvokimas, interpretavimas ir panaudojimas, problemų sprendimas pasitelkiant technologijas – kaip gebėjimas pasiekti, interpretuoti, analizuoti ir transformuoti aptiktą / gautą informaciją, perteiktą skaitmeninėse priemonėse. Šie trys raštingumo komponentai yra vieni pagrindinių, įgalinantys asmenį visavertiškai funkcionuoti visuomenėje ir įsitvirtinti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Monografijos analizės objektas yra suaugusiųjų raštingumas ir jo sąryšis su įsitraukimu į darbo rinką bei mokymosi visą gyvenimą veiklas. Tikslui pasiekti, keliami šie uždaviniai: apibūdinti šiuolaikinio suaugusiųjų raštingumo specifiką, apibrėžiant skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo, problemų sprendimo pasitelkiant technologijas sampratas; išnagrinėti mokymosi visą gyvenimą svarbą raštingumo ugdymui; kitų šalių kontekste įvertinti Lietuvos suaugusiųjų raštingumo lygmenis; nustatyti raštingumo profilius pagal geografines Lietuvos vietoves; nustatyti sąryšį tarp raštingumo lygio ir įsitvirtinimo darbo rinkoje; palyginti 1995, 1999 ir 2003 metais tarptautiniame IEA TIMSS tyrime dalyvavusių Lietuvos aštuntos klasės mokinių dabartinį prisitaikymą darbo rinkoje ir mokymosi visą gyvenimą tendencijas; nustatyti mokymosi visą gyvenimą poreikį sąryšyje su raštingumu. [Iš Įvado]
ENAt the beginning of the 21st century, there are still 781 million illiterate people in the world (UNESCO, 2015). If we take literacy in its broadest sense to mean the ability to successfully navigate today’s world, then the term illiteracy takes on an even broader meaning in more developed countries, encompassing even more adults for whom even an approximate number cannot be determined. When it comes to literacy and literate people, new dimensions emerge - enough, not enough, literate enough in their personal environment but not literate enough to hold certain positions in their home village, not literate enough to develop in a big city or abroad, and so on. Adult literacy is an important prerequisite for successful employment and greater financial resources, for raising one’s own children, for more successful socialization, and even for maintaining health while avoiding poverty, exclusion, and gender inequality. Although literacy is often considered only as human capital, necessary and beneficial for competing for skilled labour, and as an important factor in increasing a country’s global competitiveness, it can be said that almost every major social problem is affected in one way or another by low literacy, and that literacy is essentially responsible not only for economic but also for virtually everyday social problems. Thus, research on adult literacy will always remain important and relevant. In particular, studies that specifically measure literacy and that provide analysis of various literacy conditions and assumptions about the level of literacy itself. National curricula and academic and policy debates often focus on children’s education, children’s literacy, and children’s literacy promotion.Adults, however, who for many reasons did not acquire the basics of reading and writing in their youth and who have now spread out in the world without important literacy skills, are often overlooked and passed over. Adult skills and development are also important, and adults, like children, should receive sufficient public attention and broader access to education. A number of studies are being conducted both in Lithuania and abroad to determine the literacy skills of school-age children, focusing on literacy levels and factors in the educational environment that influence literacy. Data on students’ literacy skills are collected primarily through regular international surveys of four-year-olds’ reading skills (IEA PIRLS), fourth- and eighth-graders’ math and science skills (IEA TIMSS), and 15-year-olds’ reading, math, and science skills (OECD PISA). Lithuania also participates in these studies. These studies are evaluated on the basis of the reliability of the data, the scope of their study area, their broad geographic coverage, and their cyclical repetition. They focus specifically on measuring students’ literacy skills rather than their academic learning levels. Literacy is understood in these studies as what a modern citizen needs to know and be able to do in order to be equipped for life. From the studies, it appears that the literacy skills of Lithuanian students are average compared to other countries, with the exception of fourth grade students, whose average literacy skills are slightly above the international average. As a result of the educational reform, the mathematical and scientific skills of Lithuanian students had improved the most in the first decade of the reform compared to all other countries. Later, literacy skills generally did not improve or worsen significantly. There are only a few completed studies measuring adult literacy internationally: the OECD IALS, the OECD ALL, and the OECD PIAAC.Lithuania participated in only the most recent survey, but data from Lithuania are lacking for a more comprehensive analysis of adult literacy outcomes. The survey OECD PIAAC (The Program for the International Assessment of Adult Competencies) is an excellent tool for analysing Lithuanian adult literacy, comparing results with those of other countries, and searching for factors that best describe the relationship to literacy. This is the largest international study of adult literacy ever conducted, and the databases collected were used in the preparation of this monograph. In addition, the data analysis attempted to link the results of the PIAAC International Adult Skills Survey with the results of the IEA TIMSS International Student Achievement Survey from 1995, 1999, and 2003. Such linkage has never been done in Lithuania. It would also be difficult to find such linkages at the international level. In Lithuania, there is a lack of research both on adult literacy itself and on the links between this literacy and various parameters - work environment, demography, social, lifelong learning, etc. In the international context, adult literacy is analysed in relation to personal health, quality of formal education, non-formal adult education, technological development, sustainable development, motivation to learn, education policy, status of the labour force, labour productivity, immigration, and much more. The monograph analyses the relationships between literacy in various aspects covered in the study OECD PIAAC based on the data from the PIAAC study. [...]. [From the publication]
