Personal finances management aspects of youth from socially excluded groups

LTDauguma mokslinių tyrimų pripažįsta bendrą supratimo apie finansų klausimus trūkumą ir koreliaciją tarp šio supratimo lygmens bei asmens išsilavinimo ir socialinio – ekonominio statuso. Dauguma žmonių susiduria su sunkumais tvarkant savo finansus ir suprantant rizikas, susijusias su jų investicijomis. Be to, labai nedaugelis turi veiksmų planus tam atvejui, jeigu jų gyvenimo aplinkybės netikėtai pasikeistų. Taip pat, finansinio raštingumo stoka reiškia, kad namų ūkiai negali tinkamai tvarkyti asmeninių finansų, daug pinigų išleidžia impulsyviai arba nereikalingiems pirkiniams, ko pasekoje gali mažiau sutaupyti ir uždirbti mažesnę investicijų grąžą. Huston (2010) nuomone, finansinis raštingumas turi dvi dimensijas – supratimą (asmeninių finansų žinios) ir panaudojimą (asmeninių finansų pritaikymas). Finansinį raštingumą galima apibūdinti kaip rodiklį, parodantį kaip individas supranta ir pritaiko su finansais susijusią informaciją. Tiek finansinį raštingumą, tiek ir finansines žinias galima priskirti žmogiškajam kapitalui. Finansinis raštingumas turi papildomą dimensiją, kuri apima individo gebėjimą ir pasitikėjimą taikyti jo/ jos finansines žinias priimant finansinius sprendimus. Europos statistikos departamentas (Eurostat) socialinę atskirtį laiko daugialypiu reiškiniu, neleidžiančiu įvairiems žmonėms ar atskiroms jų grupėms įsitraukti ir pilnai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tyrimas apėmė socialinę atskirtį patiriančias jaunimo grupes, jo metu buvo apklausti 98 jauni žmonės ir 25 socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinę atskirtį patiriančiu jaunimu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tyrimo tikslas buvo nustatyti socialinę atskirtį patiriančio jaunimo asmeninių finansų valdymo gebėjimus, įvertinti problemų, valdant asmeninius finansus, priežastis.Galima teigti, kad pagrindinis socialinės atskirties grupių jaunimo pajamų šaltinis yra pašalpos, tėvų arba kitų šeimos narių finansinė parama ir atlyginimas. Dauguma apklausoje dalyvavusių jaunų žmonių teigia, kad beveik nuolatos susiduria su finansiniais sunkumais. Trūkstant pinigų, kai kurie iš jų yra linkę skolintis. Dauguma socialinės atskirties grupių jaunimo pripažįsta, jog negeba planuoti savo išlaidų ir gyventi pagal pajamas, stokoja žinių apie taupymą ir asmeninių finansų valdymą. Dalis apklausoje dalyvavusių jaunų žmonių naudojasi kreditais, todėl jiems reikalinga informacija apie kreditų finansinę riziką. Tyrimo rezultatai rodo, jog asmeninių finansų valdymo metodinės priemonės rengimas turėtų orientuotis į socialinių darbuotojų gebėjimą teikti asmenines konsultacijas finansų valdymo klausimais. Apklausoje dalyvavusių socialinių darbuotojų nuomone, jauniems žmonėms reikia patarimų planuojant asmeninį biudžetą, vengiant skolų, sumokant laiku reikalingus mokesčius. Jaunimui reikia įvairios informacijos apie finansus, pinigų taupymo būdus ir galimybes, apie galimą socialinę paramą. Jiems taip pat reikalinga informacija apie įvairius pajamų šaltinius.Socialinių darbuotojų nuomone jaunimui taip pat reikia seminarų, paskaitų finansų valdymo klausimais. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad tarp socialinės atskirties jaunimo grupių: a) daugiau nei pusė respondentų patiria finansinius sunkumus ir savo gebėjimus valdyti asmeninius finansus vertina vidutiniškai arba blogai; b) pagrindinėmis problemų valdant asmeninius finansus priežastimis galima laikyti negebėjimą taupyti, rasti darbą, taip pat mažas pajamas. Socialinių darbuotojų apklausos rezultatai teigia, kad: a) pagrindinėmis socialinės atskirties jaunimo grupių asmeninių finansų valdymo problemomis reikėtų laikyti pinigų ir pajamų trūkumą, pinigų švaistymą bei skolinimąsi; b) pagrindinėmis finansų valdymo problemų priežastimis reikėtų laikyti socialinių įgūdžių trūkumą, negebėjimą planuoti pajamas ir išlaidas, socialinę aplinką ir priklausomybes. Raktiniai žodžiai: finansinis raštingumas, socialinė atskirtis, socialinės atskirties jaunimo grupės. [Iš leidinio]

ENSocial exclusion by the Eurostat is treated as a multidimensional phenomenon that prevents human involvement and full participation in society. The research included groups of socially excluded youth. 98 young people belonging to socially disadvantaged groups and as well 25 social workers working with youth of socially excluded groups in Lithuania, Latvia and Estonia we interviewed in the research process. Objectives of the study were to identify the skills of personal finance management of socially excluded youth, to assess the reasons causing problems of personal financial management. Objectives of the social workers interview study were to identify problems of personal finance management distinguished by social workers. Resuming the result of the research it can be stated, that among socially excluded young people: a) more than half of the respondents experience financial difficulties and assess their ability to manage personal finances as average or bad; b) the prevailing main reasons causing personal financial management problems are: inability to save, inability to find a job, low income. Survey of social workers showed that: a) the most important personal financial management problems of socially disadvantaged young people identified lack of income and money, money wasting and borrowing, b) the main reasons causing the personal financial management problems are: the lack of social skills, inability to plan income and expenses; social environment and addictions. Key words: financial literacy, social exclusion, youth of socially disadvantaged groups. [From the publication]