Machiavellis, makiavelizmas ir Lietuva

LTAnalizuodami N. Machiavellio kūrybą, turėtume įžvelgti du momentus: pirma, kiek buvo žinomas Lietuvoje pats N. Machiavellis, antra, kokių makiavelizmo apraiškų esama mūsų politikoje. Atskiros N. Machiavellio idėjos (stipraus valdovo koncepcija) Lietuvoje buvo žinomos Renesanso epochoje. Vėliau domėjimas makiavelizmu kiek atslūgo. XIX a. tiek nelegalioje politinėje veikloje, tiek grožinėje literatūroje įsitvirtina principas: „tikslas pateisina priemones“. Tam turėjo įtakos Rusijos vyriausybės veiksmai. Tada buvo baudžiama už bet kokį reiškiamą nepasitenkinimą valdžia. Pirmieji straipsniai apie N. Machiavellį ir ištraukos iš jos kūrybos lietuvių kalba pasirodė XX amžiuje. Tam buvo ir politinių motyvų: tarpukario Lietuvoje veikė vadizmo idėjos, o aneksuotoje Lietuvoje - dvigubi standartai: viena buvo viešai deklaruota, kita daryta. Stalinizmas funkcionavo pagal brutalaus makiavelizmo principus, kurie tvirtai įaugo į žmonių sąmonę. Jais vadovaujasi ir atskiri politikai atkūrus Lietuvos valstybingumą. Šio tipo Lietuvos politikams atrodo, kad politikas turi būti laisvas nuo moralinių normų, o demokratinėje visuomenėje galima šnekėti viską, kas ateina į galvą, t. y., sakyti tiesą, kurią anksčiau reikėjo slėpti. Dėl to ir supratingi piliečiai neturėtų reikalauti iš politikų vadovautis moralės normomis. Kita vertus, vargu, ar tokių tezių autoriai ilgai išsilaikys demokratėjančios Lietuvos politikos olimpe. [Iš leidinio]