The Role of the European Union's rural development financial instruments in the conservation of biological diversity in Lithuania

LTEuropos Sąjungoje kaimo plėtra yra viena iš prioritetinių sričių. Kiekviena Europos Bendrijos šalis, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktus, parengia nacionalines programas. Šalyse narėse veikia kaimo plėtros Europos Sąjungos finansiniai instrumentai, adaptuoti pagal kiekvienos šalies poreikius. Šiame straipsnyje yra nagrinėjami Europos Sąjungos finansiniai instrumentai, taikomi Lietuvoje. Šiuo tikslu yra analizuojamas minėtų instrumentų poveikis saugant biologinę įvairovę agrariniame kraštovaizdyje. Europos Sąjungoje buvo išskirti trys programavimo laikotarpiai, dėl to pasirinkta išanalizuoti finansinių mechanizmų taikymą visuose trijuose programavimo laikotarpiuose Lietuvoje (2000–2006, 2007–2013 ir 2014–2020). Kaimo plėtrai tam tikrais laikotarpiais buvo būdingi specifiniai tikslai, priemonės ir veikla, dėl to poveikis biologinei įvairovei yra skirtingas. Lietuvos Vyriausybei neparengus atitinkamų teisės aktų pagal SAPARD (2000–2006) biologinės įvairovės programą, priemonės pirmuoju programavimo laikotarpiu nebuvo vykdomos ir tai sumažino įgyvendinimo efektyvumą antruoju programavimo laikotarpiu, taip pat prarastos lėšos, skirtos biologinei įvairovei išsaugoti. Antrajame programavimo laikotarpyje buvo numatytos biologinės įvairovės apsaugos priemonės, tačiau ūkininkai ir kiti žemių naudotojai rinkosi priemones ir veiklas pagal įgyvendinimo galimybes ir skiriamas kompensacines išmokas. Trečiajame programavimo laikotarpyje buvo įgyvendinama daugiau skirtingų priemonių ir veiklos nei antrajame. Taip pat buvo ir specifinės veiklos, skirtos išsaugoti retoms paukščių rūšims, pvz., meldinės nendrinukės išsaugojimo veikla. Šiuo laikotarpiu biologinei įvairovei išsaugoti buvo skiriama daugiau lėšų negu antruoju.Išanalizavus antrojo ir trečiojo laikotarpių priemonių ir veiklos įgyvendinimą nustatyta, kad ūkininkų ir kitų žemės naudotojų aktyvumas buvo skirtingas atskirais laikotarpiais. Nustatyta, kad priemones ir veiklą gavėjai rinkosi ne tik pagal kompensacinių išmokų dydžius, bet ir pagal jų įgyvendinimo galimybes. Dėl to dalis priemonių ir veiklos buvo nepatrauklios nepaisant to, kad jos yra svarbios biologinės įvairovės išsaugojimui. Reikšminiai žodžiai: kaimo plėtra, finansiniai instrumentai, aplinkai palankios žemės ūkio priemonės, biologinė įvairovė. [Iš leidinio]

ENThe purpose of this review article is to consider the role of the European Union’s rural development financial instruments in preserving biodiversity in the agrarian landscape. This article is important in that there are not many works published on such a topic, and this problem is currently relevant. The main focus of the article is on analyzing and evaluating the impact of the European Union’s financial instruments on the conservation of biodiversity in the agrarian landscape. The article analyzes the application of the European Union’s financial mechanisms during three periods in Lithuania: 2000–2006, 2007–2013 and 2014–2020. Rural development had specific objectives, measures and activities during each period, with different impacts on biodiversity. In the absence of relevant legislation from the Lithuanian Ministry of Agriculture under SAPARD (the Special Accession Programme for Agriculture and Rural Development), biodiversity measures were not implemented in the first period (2000–2003), and this reduced the effectiveness of implementation in the second period. The second period included measures to protect biodiversity, but farmers and other land users chose measures and activities according to implementation options and compensation payments. In the third period, more measures and activities were implemented than in the second. There were also specific activities to preserve endangered bird species. It should be noted that more funds were allocated to the conservation of biological diversity. The activities of farmers and other land users were different during each period. It was found that the measures and activities were not only selected on the basis of the level of financial compensation, but also on the possibility of their implementation.This research is based on analysis and evaluation via methods such as descriptive and comparative data analysis in different periods. The article is relevant for agrarian researchers, agricultural specialists and scientists in the field of biodiversity conservation. Keywords: rural development, financial instruments, environmentally friendly agricultural measures, biological diversity. [From the publication]

• An Analysis of biodiversity of Lithuanian family farms / Vida Dabkienė. Scientific papers series : management, economic engineering in agriculture and rural development. 2016, 16, 3, p. 97-102.
• Biologinei įvairovei palankaus ūkininkavimo kai kurie socialiniai ekonominiai aspektai / Pranas Mierauskas. Darnaus vystymosi strategija ir praktika. 2011, t. 1, Nr. 5, p. 104-113.
• Tausojančio ūkininkavimo plėtros valdymo strateginės nuostatos Šiaurės Lietuvos karstiniame regione darnaus vystymosi kontekste : disertacija / Rolandas Kripaitis. Vilnius, 2009. 223 p.