Aukštojo mokslo institucijų veiklos internacionalizavimas: žmonių išteklių vadyba : disertacija

LTAukštojo mokslo institucijos (AMI) yra įvardijamos svarbiausiais konkurencingos žinių visuomenės kūrimą lemiančiais subjektais (Lisabonos deklaracija, 2000). Šiuolaikinių AMI veiklos internacionalizavimas yra holistinis tarptautinės dimensijos integravimo į visas jų funkcijas (mokymą, tyrimus, paslaugas) procesas, sukeliantis esminius šių funkcijų pokyčius. Minėtos sąlygos iššaukia internacionalizavimo prielaidų ir kritinių veiksnių, skatinančių gerinti internacionalizavimo kokybę ir efektyviau naudoti jo potencialą institucijų plėtrai ir konkurencingumui didinti, tyrimų poreikį. Kompleksiškas internacionalizavimo pobūdis reikalauja adekvačių vadybos sprendimų, kuriuos priimti šiuolaikinėms AMI dažnai trūksta žinių. Į internacionalizavimo rezultatus orientuotų tyrimų yra daug, tačiau trūksta pradinių internacionalizavimo sąlygų, kritinių internacionalizavimo procesų grandžių bei veiksnių, galinčių pakeisti internacionalizavimo plėtros perspektyvas, mastą ir kokybę, tyrimų. Darbo tyrimų objektas – AMI veiklos internacionalizavimo procesai. Tyrimo metodika – Mokslinei problemai ištirti buvo taikyta literatūros ir kitų autorių atlikų empirinių analizė. Duomenys tyrimui surinkti anketavimo būdu, tyrimo rezultatams įvertinti taikyti matematiniai statistiniai metodai (įverčių nustatymas, daugianarė regresinė analizė, dispersinė analizė, koreliacijos analizė. Empiriniais tyrimais pagrįstas tarpkultūrinės kompetencijos, kaip žmonių išteklių vadybos instrumento, indentifikavimas, tarpkultūrinės kompetencijos formavimo poreikis, parengta AMI internacionalizavimo koncepcija.

ENThe higher education institutions (further referred to as the “HEI”) are named to be the main subjects determining the creation of competitive knowledge society (Lisbon declaration, 2000). Internationalization of activities of the modern HEI is a holistic process for integrating the international dimension into all their functions which causes essential changes in these functions. The complex nature of internationalization requires adequate management decisions that often cannot be made, because modern HEI lack knowledge. Many researches are oriented to results of internationalization; however there is a lack of initial conditions for internationalization, critical links and factors of internationalization processes, which could change perspectives, degree and quality of internationalization development, and researches. The object of work researches – processes of HEI activity internationalization. Methodology of the research – seeking to analyze the scientific problem, the analysis of literature and empirical researches performed by other authors was applied. Data was collected by using the method of questionnaires, and the mathematical statistic methods were applied for the assessment of the results of researches. According to empirical studies, the identification of intercultural competence as a management instrument of human resources and the need of intercultural competence formation are substantiated, and the conception of HEI internationalization is prepared.

• Intercultural competence development in EU banking sector / Indrė Pliopaitė, Asta Radzevičienė. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2010, t. 2, Nr. 2, p. 75-82.
• Internacionalizuotų studijų kokybės vertinimas: teorija ir praktika / Inga Juknytė-Petreikienė. Aukštojo mokslo kokybė. 2013, Nr. 10, p. 48-77.
• Kultūrinė kompetencija jaunimo nevyriausybinių organizacijų tarptautinės veiklos kontekste / Alvydė Palaimaitė, Asta Radzevičienė. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2009, t. 1, Nr. 3, p. 46-50.