LTŠiuolaikinėje sveikatos priežiūroje žmogaus teisės į sveikatą dalimi tampa teisė dalytis mokslo pažangos laimėjimais ir nauda. Mokslo pažanga bei taikomoji veikla (technologijos) skirtos tam, kad būtų ugdoma žmogaus asmenybė, didinama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, tačiau sveikatos srityje ši pažanga susijusi tiek su nauda, tiek ir rizikomis. Todėl neišvengiamai teisę lenkiantis technologijų progresas jai kelia vis naujų iššūkių, suponuojančių mokslinių tyrimų poreikį, kurie teisinio naujųjų technologijų ir sveikatos sąveikos reguliavimo iššūkių kontekste ieškotų harmoningos šių sričių sąveikos galimybių. Šioje disertacijoje keliamas tikslas nustatyti ir įvertinti sisteminį naujųjų technologijų poveikį sveikatos teisei remiantis pozityvios sveikatos samprata. Įgyvendinant uždavinius moksliniame darbe pagrindžiama, kad su naujų techninių galimybių integracija į sveikatos sritį susiję teisinio reguliavimo iššūkiai gali būti sprendžiami pozityvios sveikatos sampratą naudojant kaip teorinį pagrindą, pagal kurį dinamiškumas, holistiškumas ir asmens įtrauktis bei jų pagrindu besiformuojantys principai yra inovatyvaus, pagrindines žmogaus teises užtikrinančio naujųjų technologijų poveikio teisiniam reguliavimui kriterijus. [Iš leidinio]
ENIn contemporary health care, the right to share scientific advancement and its benefits becomes part of human right to health. Scientific progress and development (technologies) serve the development of human personality, promote respect for human rights and fundamental freedoms, however, this progress in the area of health entails both benefits and risks. Hence, the technological progress, which is naturally ahead of law, brings along new challenges, which imply the need for research to look for harmonious interaction opportunities for these fields in the context of legal regulation challenges of the interaction between new technologies and health. This dissertation research aims at identifying and assessing the systematic effects of new technologies on health law with reference to the conception of positive health. In implementing the research tasks, the dissertation proves that the challenges of legal regulation inherent in the integration of new technologies into the health area may be resolved by using the conception of positive health as a theoretical basis, according to which dynamism, holism and personal engagement as well as the principles developing on their basis form the criterion for the legal regulation of innovative effects of the new technologies that ensure fundamental human rights. [From the publication]