Valstybės naudojamų administracinių teisinių priemonių užtikrinimas, kad būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu: probleminiai įgyvendinimo aspektai

LTMotorinės transporto priemonės, kurios laikytinos padidinto pavojaus šaltiniu, jų savininkus įpareigoja laikytis padidinto rūpestingumo. Vienas iš tokio pobūdžio reikalavimų yra apdrausti naudojamų transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Europos Sąjungos direktyvose jau nuo 1972 m. įtvirtinta, kad kiekviena valstybė narė imasi visų būtinų užtikrinimo priemonių, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė būtų apdrausta. Yra pripažįstama, kad vairavimas neapsidraudus, transporto priemonės eksploatavimas be privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo yra vis didėjanti problema. Tyrimo metu nustatyta, kad privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo raidą nulėmė vykstantys socialiniai pokyčiai ir poreikis kiek įmanoma labiau apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų interesus, kartu užtikrinant laisvą asmenų judėjimą. Tą geriausiai atspindi ES teisinio reglamentavimo nuo 1972 iki 2021 metų raida, kuri vyko nuosekliai, pradedant privalomojo draudimo įtvirtinimu, laisvo judėjimo užtikrinimu, sumokėjus vieną draudimo įmoką, ir apsaugos nuo neapdraustų transporto priemonių užtikrinimu, minimalių draudimo sumų ir nukentėjusiųjų teisės į žalos atlyginimą mechanizmų įdiegimu, ir baigiant transporto priemonės sąvokos pakeitimu bei transporto priemonės naudojimo sampratos įdiegimu.Lietuvoje veikiantį teisinį reglamentavimą, susijusį su ES direktyvose valstybėms narėms nustatyta prievole imtis visų tinkamų užtikrinimo priemonių, kad būtų apdrausta transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė, ir jo įgyvendinimą, reikėtų vertinti kaip turinčius trūkumų. Nežiūrint į tai, kad Lietuvos teisės aktuose yra įtvirtintas gan platus pozityvių ir negatyvių priemonių, kurios skatintų transporto priemonių savininkus apsidrausti privalomuoju draudimu, spektras, tačiau neapdraustų transporto priemonių kiekis leidžia teigti, kad ne visos priemonės yra pakankamai veiksmingos. Veiksmingas teisinis reglamentavimas ir jo įgyvendinimas efektyviai ir greitai nustatant transporto priemonės savininką, kuris yra atsakingas už transporto priemonės valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės sudarymą asmuo, turėtų padėti išspręsti esamas problemas, susijusias su dideliu neapdraustų transporto priemonių skaičiumi, taip pat padėti sklandžiau įgyvendinti Direktyvos (ES) 2021/2118 nuostatas. Reikšminiai žodžiai: socialiniai pokyčiai, teisinis reglamentavimas, privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. [Iš leidinio]

ENMotor vehicles, which are considered to be a source of increased risk, require their owners to exercise due diligence. One such requirement is to take out compulsory insurance against civil liability in respect of the use of motor vehicles. Since 1972, European Union directives have stipulated that each Member State shall take all necessary measures to ensure that civil liability in respect of the use of motor vehicles that are normally based in its territory is covered by insurance. It is recognised that driving without insurance and operating a vehicle without compulsory motor civil liability insurance is a growing problem. This study found that the development of compulsory motor civil liability insurance was driven by ongoing social change and the need to protect the interests of victims as much as possible, while ensuring the free movement of persons. This is best reflected in the consistent development of EU legislation between 1972 and 2021: from the introduction of compulsory insurance, the safeguarding of free movement through the payment of a single insurance premium, the provision of protection against uninsured vehicles, and the introduction of minimum insurance amounts and victims’ compensation mechanisms, to changing the concept of a vehicle and introducing the concept of vehicle use.The current legal framework in Lithuania, which obliges Member States to take all appropriate measures to insure against civil liability in respect of the use of motor vehicles normally based in their territory, and its implementation, should be considered as flawed. Despite the fact that the Lithuanian legislation contains a wide range of positive and negative measures that would encourage vehicle owners to take out compulsory insurance, the number of uninsured vehicles suggests that not all measures are sufficiently effective. Effective regulation and enforcement through the efficient and expeditious identification of the owner of a vehicle responsible for compulsory civil liability in respect of the use of motor vehicles should help to address the existing problems with the large number of uninsured vehicles and contribute to the smoother implementation of Directive (EU) 2021/2118. Keywords: social change, legal regulation, compulsory civil liability insurance. [From the publication]