LTAtsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę (1928-2020), pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję teatro, dailės, muzikos, žodžio meno ir mokslo atstovai, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš Lietuvos, Estijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, kitų šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knyga skirta plačiajam skaitytojui, kartu gali pasitarnauti kaip šaltinis tarpdalykiniams atminties, tapatumų, traumos pasakojimų, kultūrų sąveikų, biografinių žanrų tyrimams. [Anotacija knygoje]
ENIn 2021-2022, Audra Žukaitytė, the manager of the Oskaras Koršunovas Theatre, Vytenė Saunoriūtė Muschick, a translator, Reda Pabarčienė, a literary scholar, Rasa Rimickaitė, the cultural attache to Poland, Donatas Puslys, a journalist, Giedrė Kadžiulytė, a publisher, Diana Vilytė, the former executive director of the Open Society Fund Lithuania, Vytautas Toleikis, a teacher and public figure, Mindaugas Kvietkauskas, a literary scholar, and the artist Sigutė Chlebinskaitė collected the reminiscences of ninety individuals about Irena Veisaitė, which are presented in eighty-one texts of various types: essays, interviews, conversations between two or three people, letters, miniatures, and commentaries. Many of them include quotes from Irena’s letters, and at the end of the book there is a large bundle of extracts from her letters to Žukaitytė. Most of the reminiscences were written down by the authors themselves, sometimes with the help of their relatives; some of them gave oral interviews the audio recordings of which were transcribed, digitised, and authenticated. The reminiscences in German, English, Estonian, Russian, and French were translated into Lithuanian. The necessary editorial corrections of the text were minimal (minor episodes and moments of recurring occasions were dropped). In some cases, comments of editors, translators, or authors were added. The memoirs are arranged in a more or less chronological order, following the time of the events or interactions with Irena and their thematic links. The venerable Professor Irena Veisaitė is usually referred to by her first name, which corresponds to the immediate relationship between her and the authors and compilers of these reminiscences. [From the publication]