Įstatymo viršenybės principo užtikrinimas administracinėje teisėkūroje specialiosios kompetencijos būtinybės atvejais

LTStraipsnyje siekiama išanalizuoti, kokią reikšmę, vertinant teisėkūros įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir viešojo administravimo institucijoms teisėtumą, turi būtinybė teisėkūroje remtis specialiosiomis žiniomis ir kompetencija, atsižvelgiant į įstatymo viršenybės reikalavimus. Tuo tikslu nagrinėjama Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų jurisprudencija dėl galimybės nustatyti poįstatyminį teisinį reguliavimą, kai poreikį juo detalizuoti ir konkretinti įstatyminį teisinį reguliavimą objektyviai lemia būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, taip pat įvertinamas šios doktrinos taikymas ikipandeminiam ir COVID-19 pandemijos valdymo reguliavimui. Straipsnyje daroma išvada, kad administracinės teisėkūros diskrecija yra konstituciškai legitimuota griežtose įstatymų viršenybės ribose, kurios reikalauja, kad esminiai pandemijos valdymo aspektai ir žmogaus teisių suvaržymai būtų įtvirtinti įstatymo nuostatomis ir nesudaro pagrindo išplėsti šios diskrecijos net ir egzistuojant padidintai specialiųjų žinių ir kompetencijos būtinybei COVID-19 pandemijos valdyme. Egzistuojantys įstatymo viršenybės trūkumai, įtvirtinant žmogaus teises ribojančias pandemijos valdymo priemones Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų administraciniais aktais, pagrįstais tik bendro pobūdžio įstatymo normomis dėl teisėkūros įgaliojimų suteikimo, nėra ištaisyti, todėl šis įstatyminis reguliavimas tobulintinas ir užtikrintina įstatymo viršenybės laikymosi teisinė kontrolė. Reikšminiai žodžiai: žmogaus teisės ir laisvės, įstatymo viršenybė, specialioji kompetencija, administracinė teisėkūros diskrecija, Konstitucija, COVID-19, pandemija. [Iš leidinio]

ENThis article seeks to analyse the significance of the necessity of relying on special knowledge and competence in the legislation, when assessing the legality of granting legislative powers to the Government of the Republic of Lithuania and public administration institutions and ensuring the supremacy of law. For this purpose, the jurisprudence of the Lithuanian Constitutional Court and administrative courts on the possibility to make legal regulations specifying the provisions of law, when the special knowledge and professional competence of administrative institutions is objectively needed in this law-making, is examined and evaluated both in the pre-pandemic and in the COVID-19 pandemic management contexts. The conclusion is drawn that – even in the management of the COVID-19 pandemic, which requires special knowledge and competence – the administrative discretion of law-making is constitutionally legitimized but strictly limited by the supremacy of law, which dictates that the essential aspects of regulation of restrictive measures and human rights limitations should, ex ante, be prescribed by laws made in parliament, and thus should not be enlarged. The existing shortcomings in ensuring the supremacy of law – namely, the regulation of restrictive measures imposing human rights limitations by administrative acts of government and administrative institutions, which are legally based on only common provisions of law – have not been remedied so far. Therefore, the existing provisions of law have to be improved and the control of the supremacy of law has to be ensured. Keywords: human rights and freedoms, supremacy of law, special competence, administrative law-making discretion, Constitution, COVID-19, pandemic. [From the publication]

• Assessment of competences of the governments of the Republic of Lithuania / Genovaitė Avižonienė, Marius Paulauskas, Patricija Kemtė. Vadyba 2023, Nr. 1 (39), p. 47-57.
• Konstituciniai reikalavimai valstybės valdžios institucijoms reaguojant į pandemijos padiktuotus iššūkius Lietuvoje / Toma Birmontienė, Jolita Miliuvienė. Lietuvos teisė: esminiai pokyčiai. 2020, p. 7-22.
• Ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimas paskelbus ekstremaliąją padėtį / Dalia Vasarienė. Lietuvos teisė: esminiai pokyčiai. 2020, p. 79-87.