Suinteresuotųjų šalių poreikių tenkinimo prielaidos organizacijų vadyboje (viešojo transporto įmonių pavyzdžiu) : disertacija

LTDisertacijoje analizuojama suinteresuotųjų šalių poreikių tenkinimo metodologija organizacijoje visuotinės kokybės vadybos požiūriu. Disertacijoje mokslinė problema formuluojama klausimu, kokios prielaidos organizacijų vadyboje sudarytų sąlygas suinteresuotųjų šalių poreikiams tenkinti. Disertaciniame darbe siekiama integruoti teorinius ir praktinius organizacijos suinteresuotųjų šalių interesų derinimo bei poreikių tenkinimo aspektus, identifikuoti ir struktūrizuoti suinteresuotųjų šalių poreikių tenkinimo kriterijus bei adaptuoti juos organizacijos vadybos ir veiklos procesams. Į suinteresuotųjų šalių poreikių tenkinimo problemą žvelgiama iš organizacijos pozicijų ir apsiribojama organizacijos vadyba bei veiklos procesais. Laikomasi pozicijos, kad norint kurti vertę suinteresuotosioms šalims, pirmiausiai reikia identifikuoti kriterijus, kuriais organizacija savo veikloje galėtų remtis ir taip sudarytų prielaidas efektyviai valdyti ryšius su suinteresuotosiomis šalimis bei tenkinti jų poreikius. Atliktas empirinis tyrimas parodė, kad naudojama tyrimo metodologija tinka vertinti organizacijos pasirengimą tenkinti suinteresuotųjų šalių poreikius, o taip pat yra efektyvi bei sudaro sąlygas gauti objektyvius bei patikimus rezultatus. Be to, ji įgalina nustatyti stipriąsias bei silpnąsias organizacijos vadybos sritis orientuojantis į suinteresuotųjų šalių poreikių tenkinimą, vadovų ir darbuotojų požiūrį bei pasirengimą tenkinti suinteresuotąsias šalis. [Iš leidinio]

ENThe dissertation analyzes the methodology of the satisfaction of the interested parties’ needs in an organization in terms of general quality management. In the dissertation, the scientific problem is as follows: What preconditions in corporate management would lead to the satisfaction of the interested parties’ needs? The work aims to integrate both theoretical and practical aspects of interest coordination and need satisfaction of an organization’s interested parties, to identify and define criteria for the satisfaction of the interested parties’ needs, and to adjust them to fit an organization’s managerial and operational processes. The problem of the satisfaction of the interested parties’ needs is viewed from an organization’s point of view and only in terms of its managerial and operational processes. The dissertation maintains that in order to create value for the interested parties, it is first necessary to define criteria that the organization could follow in its activities and thus create preconditions for a more effective management of its relations with the interested parties and the satisfaction of their needs. The empirical analysis showed that the methodology used was appropriate for evaluating organizational readiness to satisfy the interested parties’ needs, and that it was effective and led to objective and reliable findings. Moreover, it enables to identify both strengths and weaknesses in organizational management in terms of the satisfaction of the interested parties’ needs, attitudes of the management and employees, and readiness to satisfy the interested parties’ needs.