Mokymas apie neapykantą, šališkumą ir (ar) išankstines nuostatas indikuojančius rodiklius - naujos kriminalistikos didaktikos ir metodikos sąsajos

LTŠio straipsnio tikslas – atskleisti mokymų apie neapykantą, šališkumą ir (ar) išankstines nuostatas indikuojančius rodiklius vietą kriminalistikos didaktikoje ir jų įtaką neapykantos nusikaltimų tyrimo metodikai. Atlikto tyrimo rezultatai patvirtino, kad neapykantą, šališkumą ir (ar) išankstines nuostatas indikuojantys rodikliai yra indikatorius, leidžiantis teisėsaugos pareigūnams ikiteisminiame tyrime veikti trimis pagrindinėmis kryptimis: pirma, atpažinti galimą neapykantos atvejį; antra, nustatyti padarytos nusikalstamos veikos požymius, sietinus su neapykanta, ir tinkamai atlikti ir fiksuoti pirminius veiksmus; trečia, vertinant veikos motyvą, identifikuoti galimą šališkumo motyvą. Šie momentai leidžia tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką ir visapusiškai išnagrinėti bylą teisme. Siūlytina nuostatas apie neapykantą, šališkumą ir (ar) išankstines nuostatas indikuojančius rodiklius laikyti svariu įrodymu, pagrindžiančiu šiuolaikinės kriminalistikos didaktikos nuostatų įtaką kriminalistikos metodikai. Todėl ši tema galėtų būti laikytina kaip savarankiška sudėtinė neapykantos nusikaltimų tyrimo metodikos dalis.Siekiant užsibrėžtų praktikos poreikius atliepiančių mokymo tikslų, svarbu teisėsaugos pareigūnams perteikti šios temos teorines ir praktines aktualijas pasitelkiant šiuolaikinius į praktinių problemų sprendimą orientuotus mokymo metodus, leisti pareigūnams patiems konstruoti neapykantos, šališkumo ir/ ar išankstinių nuostatų rodiklių atpažinimo atvejus, modeliuoti atvejų tyrimo scenarijus, juos aktyvinti vertinant teismų sprendimus, pristatyti galimas daromas klaidas ir analizuoti jų išvengimo variacijas. Raktiniai žodžiai: neapykanta, neapykantos nusikaltimų tyrimas, kriminalistikos didaktika, kriminalistikos metodika, neapykantą indikuojantys rodikliai. [Iš leidinio]

ENThe aim of this article is to reveal the place of training on bias indicators in forensic didactics and its influence on the methodology of hate crime investigation. The results of the study confirmed that bias indicators allow law enforcement officers to act in three main directions at the initial stage of the investigation: firstly, to identify a possible case of hatred; secondly, to identify the the elements of the offense that are related to hatred and to carry out and record the initial actions in an appropriate manner; and, thirdly, to identify a possible bias motive when assessing the motivation of the crime. These pointsallow the offence to be properly qualified and the case to be fully examined in court. It is suggested that the topic of bias indicators should be considered as a strong argument demonstrating the influence of modern forensic didactics on forensic methodology. Therefore, this topic could be considered as an independent integral part of the methodology of investigation of hate crimes.In order to achieve the set training objectives that meet the needs of practice, it is important to convey the theoretical and practical relevance of this topic to law enforcement officers by means of modern methods of training oriented towards solving practical problems, to allow officers to construct their own cases of identification of bias indicators, to model scenarios of case investigation, to refer to them in evaluating the decisions of courts, to present possible mistakes that can be made, and to analyze ways to avoid such mistakes. Keywords: hate, hate crime investigation, forensic didactics, forensic methodology, bias indicators. [From the publication]