Bendroji kriminalistikos teorija: nuo Hanso Grosso iki Rafailo Belkino... Ir kas toliau?

LTStraipsnyje per mokslotyros prizmę analizuojami bendros kriminalistikos teorijos formavimosi ir plėtros procesai, akcentuojant Rytų Europos kriminalistikos mokyklos mokslininkų ir ypač prof. Rafailo Belkino indėlį. Kartu primenama, kad XIX–XX amžių sandūroje teorinius kriminalistikos pamatus padėjo taip vadinami kriminalistikos pradininkai su Hansu Grossu priešakyje. Pabrėžiama, kad nors pastaraisiais metais padidėjo susidomėjimas kriminalistikos formavimosi ir įsitvirtinimo procesais XIX–XX a. sandūroje, bet nepakankamai analizuojamos ir vertinamos yra Hanso Grosso teorinės nuostatos ir įžvalgos. Nors H. Grosso vadovas (Handbuch für Untersuchungsrichterals System der Kriminalistik) buvo orientuotas į anų laikų aiškinančius ir tiriančius nusikaltimus praktikus, bet jis pats rašė, kad jame turime ir teorinę dalį. Ar mes pakankamai įsigilinome į H. Grosso idėjas ir sugebame jas įvertinti bei kūrybiškai pritaikyti šiuolaikiniame pasaulyje? Bendroji kriminalistikos teorija, kaip savarankiška struktūrizuota kriminalistikos mokslo dalis, susiformavo Rytų Europos kriminalistikos mokykloje ir tik joje turi pilnavertį savarankiško struktūrinio elemento statusą. Bet ar XXI a. bendroji kriminalistikos teorija išlieka darnia, pagrįsta harmonija pamatine kriminalistikos mokslo dalimi, kuri nusako ne tik šio mokslo paradigmas, pasiektą lygį, bet ir plėtros vektorius? Ar nebandoma (kaip ir bendrai į kriminalistiką) įtraukti į bendrąją kriminalistikos teoriją „svetimų“ jai elementų ir to pačiu iš esmės keisti jos mokslines paradigmas ir prigimtį? [...].Pastarųjų metų kriminalistikos vadovėliai ir kitos publikacijos rodo, kad bendroji kriminalistikos teorija arba bent jos esminiai elementai randa savo vietą ne tik Rytų ir Vidurio Europos kriminalistikos mokyklos modeliuose, bet ir susilaukia vis didesnio susidomėjimo kitose mokyklose. Mūsų manymu, jau pradeda formuotis tarp Rytų Europos ir germanų kriminalistikos mokyklų nauja (Intermarium) mokykla, kuri gali suteikti harmoningą impulsą kriminalistikos ir jos teorijos plėtrai, tame tarpe ir suartinant skirtingų kriminalistikos mokyklų paradigmas. Čia mes matome vietą ir rimtas perspektyvas Lietuvos kriminalistikai, kuri išsaugojant geriausius Rytų Europos kriminalistikos mokyklos elementus, implementuojant kitų mokyklų pažangią patirtį gali tapti (ir tam tikra prasme jau yra) vienu iš realių Intermarium (Tarpjūrio) kriminalistikos mokyklos formavimosi proceso iniciatorių. Mūsų manymu šias problemas išspręsti gali tik nauja universali struktūrizuota bendros kriminalistikos teorijos plėtros tolimesnė koncepcija, kurioje būtų ne tik susistemintos ir verifikuotos esamos atskiros kriminalistinės teorijos, besiformuojančios koncepcijos, bet ir numatytos (prognozuojamos) tolimesnių tyrimų kryptys ir įžvalgos. Būtina išeiti už vienos kriminalistikos mokyklos (Rytų Europos) ribų ir siekti žinių konsolidacijos pasauliniame lygyje. Ši koncepcija, pagal analogiją, galėtų būti panaši į periodine cheminių elementų lentele, išlaikant savyje pagrindines prof. Hanso Grosso filosofines bei taikomąsias nusikaltimų tyrimo idėjas bei rekomendacijas ir prof. Rafailo Belkino koncepcijos teorines ir metodologines nuostatas, praturtinant jas šiuolaikinėmis žiniomis ir įžvalgomis. Tam yra būtinos ne kelių mokslininkų pastangos, bet platus koordinuotas tarptautinis bendradarbiavimas skirtingose formatuose, tame tarpe ir rengiant tarptautinius mokslinius projektus, bendrus vadovėlius ir monografijas.Vienu iš tokių jau veikiančių formatų yra Lietuvos kriminalistų draugijos inicijuoti tarptautiniai moksliniai kongresai „Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika“, kurie tapo puikia platforma mokslinių idėjų ir įžvalgų pagarsinimui ir diskusijai apie jas. Kitu formatu turėtų būti Europos nacionalinių kriminalistinių draugijų federacija, apie kurios steigimą kalbama jau 2017 m. Palangos memorandume ir kurio realizavimo pirmuoju žingsniu buvo 2021 m. pasirašytas šio memorandumo signatarų KHARKIV FOUNDATION ACT OF EUROPEAN FEDERATION OF NATIONAL ASSOCIATIONS OF CRIMINALISTS. Įmanoma ir tikslinga galvoti apie tarptautines kriminalistikos studijas, kurių absolventai taptų įvairių kriminalistikos mokyklų suartinimo ambasadoriais ir prisidėtų prie bendros Europos kriminalistinės erdvės kūrimo. Raktiniai žodžiai: mokslo teorija, kriminalistikos bendroji teorija, kriminalistikos metodologija, kriminalistikos studijos, kriminalistikos objektai ir dalykas, Rytų Europos kriminalistikos mokykla, Intermarium kriminalistikos mokykla, Hans Gross, Rafail Belkin, kriminalistikos teorijos plėtros tendencijos Lietuvoje. [Iš leidinio]

ENThe article analyzes processes of formation and development of the general theory of criminalistics through the prism of science, emphasizing the contribution of the Eastern European School of criminalistics scientists – especially prof. Rafail Belkin. At the same time it is reminded that at the turn of the 19th and 20th centuries the theoretical foundations of criminalistics were laid by the so-called pioneers of forensic science with Hans Gross at the forefront. It is emphasized that although in recent years there has been an increase in interest in the process of formation and establishment of criminalistics at the turn of 19th and 20th centuries but Hans Gross’s theoretical attitudes and insights are insufficiently analyzed and evaluated. Although H. Gross’s textbook focused on the practitioners of those days interpreting and investigating crimes, he himself wrote that we also have a theoretical part in it. Are we deep enough in Gross’s ideas and are we able to evaluate and apply them creatively in the modern world? The general theory of criminalistics as an independent, structured part of the science of criminalistics was formed in the eastern European school of law and only there it has the status of a full-fledged independent structural element.But does the general theory of criminalistics in 21st century remain coherent, based on harmony in the fundamental part of the criminalistics which defines not only the paradigms of this science, the level reached, but also the vector of development? Aren’t there any attempts (as in general in science) to include “foreign” elements into it and at the same time to fundamentally change its scientific paradigms and nature? It is safe to say that without a modern rethinking, evaluation and verification of the general structure and content of criminalistics theory, the criminalistics system we know (especially trying to incorporate any field of knowledge that can be used to interpret and investigate crimes) will become an amorphous body of knowledge without clear boundaries and the methodologies that unite them. The nature of criminalistics and its system return to the field of discussion again. One of the key issues in theory of criminalistics is its relationship and tension fields to forensic expertology and its theory. This problem still requires serious research and reflection, especially given that forensic expertology has not received widespread recognition. The concept of so-called auxiliary forensic disciplines and its links with criminalistics has not yet received due attention. The issues of convergence of different criminalistics schools and harmonization of their paradigms remain a sensitive issue. In some places criminalistics is not seen as an independent science but as an auxiliary complex of knowledge that develops depending on crime, its manifestation (dynamics, structure, tendencies) and the reaction of the state and society to it. [...].Here we see a place and serious prospects for Lithuanian criminalistics which by preserving the best elements of the eastern European school of criminalistics and implementing the advanced experience of other schools can become one of the real initiators forming processes of the Intermarium school of criminalistics. In our opinion these problems can be solved only by a new concept universal structured further development of the general criminalistics theory which would not only systematize and verify the existing separate criminalistics theories and emerging concepts but also envisage (predict) directions of further research. It is necessary to go beyond one criminalistics school (eastern Europe) and strive for the consolidation of knowledge at the global level. [...] Keywords: scientific theory, general theory of criminalistics, methodology of criminalistics, objects and subject of criminalistics, eastern European school of criminalistics, Intermarium school of criminalistics, Hans Gross, Rafail Belkin, development tendencies of criminalistics theory in Lithuania. [From the publication]

• Europos kriminalistikos bendros erdvės 2020 vizijos įgyvendinimo Lietuvoje mokslinė koncepcija / atsakingieji redaktoriai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2016. 370 p.
• Kriminalistika Lietuvoje 1990-2020: nuo naujų paradigmų paieškos iki realizuotų mokslinių koncepcijų ir ateities įžvalgų / Vidmantas Egidijus Kurapka, Henryk Malewski, Snieguolė Matulienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2020, 24, p. 256-291.
• Kriminalistikos mokslo teorija - quo vadis? / Hendryk Malevski. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksui - 10 metų / sudarytojai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Andrej Gorbatkov ; vyriausiasis mokslinis redaktorius Remigijus Merkevičius. Vilnius: Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2012. P. 230-252.
• Mokslotyra / Ona Voverienė. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2013. 359 p.