Gintališkės bažnyčios varpinė ir varpai

LTŠv. apaštalo evangelisto Mato Gintališkės bažnyčios šventorius aptvertas akmens mūro tvora. Jo pietiniame kampe stovi sudėtinio tūrio, 6 x 5,60 m dydžio varpinė, siekianti apie 9 m aukščio. Pastato pamatai akmens mūro, sienos apkaltos vertikaliomis lentomis, stogas trišlaitis, dengtas skarda. Varpinės frontone yra kupolėlis, užsibaigiąs kaltiniu kryžiumi. Pirmoji varpinė Gintališkėje pastatyta 1778 m. Ji ne kartą remontuota. Atrodo, kad dabartinė varpinė perstatyta ar pastatyta 1850 m., ką mums primena ne tik dokumentai, bet ir ant sijos įrėžti skaičiai. Paskutinis remontas atliktas 1987 m. Joje kabo du varpai, kuriuos 1782 m. fundavo Gintališkės bažnyčios statytojas Mykolas Pociejus. Instrumentus pagamino I. A. Bellmannas. Jie gan puošnūs ir skambūs. Abu varpai paskelbti taikomosios dekoratyvinės dailės paminklais. Bažnyčios bokštelyje kabo signatūra. Dokumentai rodo, kad vienas varpas dingo per 1831 m. sukilimą. Neaišku, ar 1841- 1844 m. laikotarpiu įsigytas naujas instrumentas, ar į varpinę įkeltas iki tol slėptas vienas iš senųjų varpų, nes varpinėje vėl kabo du instrumentai. Per I Pasaulinį karą kunigo Juozapo Širvio dėka didieji varpai išsaugoti. Vokiečiai paėmė tik du mažesniuosius varpus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Miesteliai; Bažnyčios; Varpai; Varpinės; Gintališkė; Church.

ENThe churchyard of Gintališkė Church of St. Matthew the Evangelist is enclosed by a stone wall. Its southern corner is dominated by a 9-metre high belfry of a complex space, measuring 6 x 5.60 m in size. The building has a stone foundation, vertical board siding and a three-pitch metal roof. The belfry’s pediment features a small dome with a wrought iron cross at the top. The first belfry was built in Gintališkė in 1778 and underwent several repairs later on. The current belfry appears to have been rebuilt or erected in 1850, which is indicated not only by documents but also by the numbers cut on a beam. The last reconstruction took place in 1987. The belfry has two bells sponsored in 1782 by Mykolas Pociejus, the builder of Gintališkė Church. The instruments were cast by I. A. Bellmann. They are quite decorative and resonant. Both bells have been declared monuments of applied decorative art. The church tower features a signature. Documents indicate that one of the bells disappeared during the 1831 uprising. As the belfry again houses twp bells, it is not clear whether a new instrument was acquired in 1841-1844 or one of the old previously hidden bells was hung up again. The large bells were saved in World War I thanks to Priest Juozapas Širvys. The Germans only removed the two smaller bells.