Bendrovių reglamentavimo pokyčiai: ar atėjo startuolių aukso amžius?

LTStraipsnyje analizuojami 2022 m. lapkričio 17 d. priimti esminiai Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, susiję su akcijų klasių liberalizavimu, bendrovės akcijų išpirkimo instituto įvedimu nebiržinėms bendrovėms, uždarųjų akcinių bendrovių minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo sumažinimu, dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos detalizavimu, susijusių šalių sandorių tvirtinimo ir atskleidimo taisyklių tikslinimu. Daroma išvada, kad dauguma teisinio reglamentavimo pakeitimų rodo vis didėjančią startuolių teisės ir amerikietiškojo bendrovių teisės modelio įtaką. Po įstatymo pakeitimų padaugėjo teisinio tikrumo kai kuriais klausimais, tačiau galbūt ne visiškai dėl bendrovių steigėjų (dalyvių) savireguliacijos laisvės ribų nustatant akcijų suteikiamas teises. Į kai kuriuos klausimus atsakymus turės pateikti teismų praktika arba ateityje toliau bus tobulinamas teisinis reguliavimas. Įstatymų leidėjui pritrūko ir sisteminio požiūrio dėl mažųjų akcininkų pasitraukimo iš bendrovės galimybių reglamentavimo. Reikšminiai žodžiai: startuolių teisinė aplinka, akcijų klasės, privilegijuotosios akcijos, privalomas akcijų išpirkimas, minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas, akcininkų dalyvavimas elektroninių ryšių priemonėmis. [Iš leidinio]

ENThis article analyses the fundamental amendments to the Law on Joint Stock Companies adopted on 17 November 2022 related to the liberalization of share classes, the introduction of the squeeze-out/sell-out institute for non-listed companies, the reduction of the minimum capital requirement of private limited companies, the detailing of the procedure for participation and voting in the general meeting of shareholders by electronic means, and the clarification of the rules for approval and disclosure of related party transactions. It is concluded that most changes in legal regulation indicate the growing influence of startup law and the American corporate law model. After the amendments to the law, legal certainty increased in some matters, but perhaps not entirely regarding the limits of the freedom of self-regulation of company founders (shareholders) in determining the rights granted by shares. Some questions will have to be answered by case law or the further development of legal regulation in the future. The legislator also lacked a systematic approach regarding the regulation of minority shareholders’ exit from the company. Keywords: legal environment of start-ups, share classes, preferred shares, squeeze-out/sell-out rights, minimum capital requirement, shareholder participation by electronic means. [From the publication]