LTŠioje disertacijoje keliama tokia mokslinė problema: aiškios etinės-moralinės atsakomybės koncepcijos bei etikos principų pritaikymo pasikeitusios situacijos akivaizdoje nebuvimas sprendžiant AIDS paaštrintas sveikatos apsaugos problemas. Tyrimo objektu pasirinktas AIDS paaštrintų sveikatos apsaugos problemų sprendime iškylantis etinės-moralinės atsakomybės klausimas. Tyrimo tikslas: teoriškai pagrįsti bei sukurti moraline-etine atsakomybe paremtą AIDS paaštrintų sveikatos apsaugos problemų sprendimo modelį, leisiantį AIDS epidemijos akivaizdoje optimaliai apsaugoti prigimtines žmogaus teises. Remiantis tyrimų rezultatais buvo padarytos šios išvados: 1. Pagrindinis personalizmo principas, nurodantis, kad deramiausias santykis tarp asmenų yra meilė, AIDS akivaizdoje įpareigoja saugoti ne vien tik tai, kas yra gėriai visuomenei ar žmonių grupėms, bet ypač ragina saugoti atskiro asmens gėrius (gyvybę ir sveikatą). 2. Pareigos gydyti teorija, pagrįsta krikščioniška gyvybės, sveikatos, artimo meilės samprata, mediko profesiją suvokia kaip pašaukimą gyvybės tarnystei. 3. Dėl pacientų diskriminacijos pavojaus, konfidencialumo poreikis ypač iškyla ŽIV atveju. Tačiau tai neleidžia suabsoliutinti paciento teisės į konfidencialumą. 4. Privalomas testavimas iš esmės prieštarauja žmogaus teisėms, o jo atlikimas pamina sveikatos apsaugos įsipareigojimus. 5. Infekuotojo moralinė atsakomybė, visų pirma, išreiškiama pareiga infekcijos neperduoti kitam. 6. Etinė-moralinė atsakomybė turi būti apibrėžiama ne tik kaip asmeninė atsakomybė, bet ir kaip atsakomybė, reikalinga tiek politinėje, tiek ir socialinėje, ekonominėje plotmėje.
ENThis dissertation formulates the following scientific problem: the lack of clear concept of ethical-moral responsibility and application of ethical principles in the context of a changing situation in addressing healthcare problems exacerbated by AIDS. The object of the research is the issue of ethical-moral responsibility emerging in addressing healthcare problems. The goal of the research is to provide theoretical justification and create a model of addressing healthcare problems exacerbated by AIDS based on moral-ethical responsibility, which would allow providing optimal protection to human rights. The following conclusions were drawn: 1. The main principle of personalism indicating that the most appropriate relation between individuals is love, in the wake of AIDS, creates an obligation not only protect items constituting public good and collective good, but especially encourages to protect individual goods (life and health). 2. The theory of duty to heal, based on the Christian concepts of life, health, charity, perceives the profession of a medic as calling to serve life. 3. Due to the danger of patient discrimination, there is especially acute need for confidentiality in cases of HIV. However, this circumstance does not allow elevating patient’s right to confidentiality to an absolute level. 4. Compulsory testing in essence contradicts human rights, while its performance violates health care duties. 5. Moral responsibility of an infected person manifests in the duty not to transfer an infection to another person. 6. Ethical-moral responsibility must be defined as not only personal responsibility, but also as responsibility necessary in political, social, and economic realms.