Kas kontroliuos viską kontroliuojančias slaptąsias tarnybas? Žvalgybos kontrolieriaus instituto įsteigimas žmogaus teisių ir laisvių apsaugai stiprinti

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kas kontroliuos viską kontroliuojančias slaptąsias tarnybas? Žvalgybos kontrolieriaus instituto įsteigimas žmogaus teisių ir laisvių apsaugai stiprinti
Alternative Title:
Who controls the all-controlling secret services? The establishment of the institution of the intelligence ombudsperson in seeking to strengthen the protection of human rights and freedoms
In the Journal:
Summary / Abstract:

LTItin plati ir lanksčiai interpretuojama nacionalinio saugumo samprata suponuoja žvalgybos institucijų veiksmų įvairovę, kurie yra būtini šiuolaikinėms valstybėms, norinčioms apsisaugoti nuo vis sudėtingėjančių išorės ir vidaus grėsmių, keliančių pavojų konstitucinei santvarkai, demokratinėms institucijoms ar valstybės išlikimui apskritai. Žvalgybos institucijų paskirtis yra surinkti kaip galima daugiau duomenų apie valstybei kylančias grėsmes įvairiose srityse; siekdamos įgyvendinti joms priskirtas funkcijas, žvalgybos institucijos neišvengiamai įsiterpia į asmens teises ir laisves. Šių institucijų specifika, o ypač tai, kad jų paskirtis yra užtikrinti nacionalinių interesų apsaugą, inter alia garantuoti nacionalinį saugumą, t. y. konstitucinį gėrį, skirtą pačios valstybės egzistavimui užtikrinti, suponuoja, kad žvalgybos institucijų ir (arba) jų pareigūnų veiksmų teisėtumas, atsižvelgiant į šių institucijų specifiką, neviešą jų veiklos pobūdį, turi būti kontroliuojamas, siekiant išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp valstybės saugumo interesų ir atskiro asmens teisių ir laisvių apsaugos, kuri taip pat yra viena iš fundamentalių konstitucinių vertybių. Nepriklausomos, nešališkos, objektyvios kontrolės institucijos – ombudsmenai, kurie tiria netinkamo administravimo ir įtariamų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų atvejus, – vienas iš būdų užtikrinti, kad žvalgybos institucijos ir pareigūnai savo veiklą vykdytų neperžengdami teisės aktuose numatytų kompetencijos ribų ir nepiktnaudžiautų suteiktais įgaliojimais.Nors pagal Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalį valstybės pareigūnų veiksmų kontrolė, siekiant apsisaugoti nuo biurokratizmo ir piktnaudžiavimo atvejų, priskirta Seimo kontrolieriams, Konstitucija nedraudžia steigti specializuotų nepriklausomų kontrolės institucijų, kurioms pavedama kontroliuoti tam tikroje srityje veikiančias valstybės institucijas. Pasinaudodamas šia diskrecija, įstatymų leidėjas nusprendė įsteigti naują pareigybę – žvalgybos kontrolierių, kuris turėtų įgaliojimus ne tik tirti žvalgybos institucijų (Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento) ir jų pareigūnų veiklą biurokratizmo ir piktnaudžiavimo aspektu, ir ne tik gavęs pareiškėjų skundus, kaip tai galėjo daryti Seimo kontrolieriai, bet ir pats savo iniciatyva galėtų pradėti tyrimą, manydamas, kad žvalgybos institucijos, vykdydamos savo veiklą, galėjo nukrypti nuo joms teisės aktais suteiktų įgaliojimų ar juos viršyti. Tokios proaktyvios žvalgybos kontrolieriaus pareigybės įsteigimas turėtų prisidėti prie veiksmingesnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos.Pagrindo kalbėti apie Seimo kontrolierių konstitucinių įgaliojimų pažeidimą nėra, nes teisė steigti kitas nepriklausomas kontrolės institucijas kyla iš pačios Konstitucijos, kaip ir pareiga įstatymų leidėjui tinkamai subalansuoti nepriklausomų kontrolės institucijų sistemą sudarančių institucijų kompetenciją. Taigi būtų netikslinga ir neveiksminga tą pačią funkciją – žvalgybos institucijų ir jų pareigūnų veiklos kontrolę biurokratizmo ir piktnaudžiavimo aspektu – pavesti skirtingiems kontrolieriams, juolab kad vieni iš jų yra specializuoti ir žvalgybos institucijų ir jų pareigūnų veiklos kontrolę vykdo platesniu mastu nei vien tik nurodytasis aspektas. Reikšminiai žodžiai: žmogaus teisių ir laisvių apsauga, ombudsmenas, žvalgybos institucijos, nacionalinis saugumas, neteisminė kontrolė. [Iš leidinio]

ENThe notion of national security is very wide-ranging and can be interpreted quite flexibly. This notion presupposes the rich diversity of activities undertaken by secret intelligence (secret surveillance) institutions, which are necessary for any modern State seeking to protect itself from increasingly complex internal and external threats that endanger the constitutional order of the State, its democratic institutions, and its very existence in general. The purpose of secret intelligence institutions is to collect as much data as possible concerning the aforementioned threats in different areas of the State. While doing so, State surveillance institutions inevitably interfere with human rights and freedoms. The specificity of these institutions – especially their mission to guarantee the protection of the national interest, inter alia national security, i.e., the constitutional good which is determined to ensure the survival of the State – leads to the necessity of controlling the legality of the activities of those institutions or their officials, taking into account the notion of respecting the proper balance between the interests of the State and the protection of individual rights and freedoms, which is also a constitutional value in itself. Independent, impartial objective control institutions, such as an ombudsperson investigating cases of mismanagement and possible violations of human rights and freedoms, are one of the means of ensuring that State surveillance institutions function within the limits of their competence and without abusing their powers.Although Article 73 (1) of the Constitution of the Republic of Lithuania provides that complaints about the abuse of authority or bureaucratic intransigence by State officials shall be examined by the Parliamentary Ombudsperson, the Constitution does not preclude the establishment of specialized independent control institutions vested with the power to control State institutions acting in specific areas. Having this discretion in mind, the legislator decided to establish a new institution – the Intelligence Ombudsperson – with the power not only to investigate the bureaucracy and potential abuses of secret surveillance institutions (the State Security Department and the Second Investigation Department) based on complaints received, as the Parliamentary Ombudsperson used to do, but also to conduct investigations on their own initiative. The establishment of such a proactive intelligence control institution contributes to the greater and more effective protection of human rights and freedoms. Allegations concerning violations of the constitutional competence of the Parliamentary Ombudsperson should be disregarded, as the right to establish other control institutions stems from the Constitution itself and the duty of the legislator to find a proper balance of competencies for the institutions that constitute the system of independent control institutions. Therefore, the decision to confer the same competence to different control institutions in different amounts would not be justified nor effective, especially when one is specified in the particular field of intelligence control. Keywords: protection of the human rights and freedoms, ombudsperson, secret services, national security, nonjudicial control. [From the publication]

DOI:
10.13165/LT-22-01-02
ISSN:
2669-137X; 2669-1388
Subject:
Related Publications:
Ombudsmeno institucijos prigimtis ir santykis su valstybės valdžiomis / Edita Žiobienė. Konstitucija ir teisinė sistema. Liber Amicorum Vytautui Sinkevičiui / redaktorių kolegija: Agnė Tvaronavičienė, Jolita Miliuvienė, Juta Večerskytė, Eglė Bilevičiūtė, Toma Birmontienė, Ieva Deviatnikovaitė, Egidijus Jarašiūnas, Gediminas Mesonis, Milda Vainiutė, Jolanta Zajančkauskienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021. p. 295-325.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/103758
Updated:
2023-09-08 15:22:30
Metrics:
Views: 7
Export: