Teisė ir COVID-19 pandemija

• MRU CRIS: knygos tekstas

• Jakulevičienė, Lyra, redaktorius [edt]
• Valutytė, Regina, redaktorius [edt]
• Sagatienė, Dovilė, redaktorius [edt]

LTPasaulinė pandemija 2020 m. pradžioje pateikė netikėtą iššūkį 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms žmogaus teisėms ir laisvėms. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, tų metų pavasarį paskelbti judėjimo, bendravimo, verslo ir kitokie veiklos ribojimai. Dar prieš 2020 m. vasario 26 d. užregistruojant pirmąjį COVID-19 ligos atvejį, Lietuvos Vyriausybė, remdamasi Ekstremalių situacijų komisijos siūlymu, paskelbė ekstremaliąją situaciją. Ministras Pirmininkas vasario 27 d. paskyrė sveikatos apsaugos ministrą į vyriausiojo operatyvinio pareigūno ekstremalioms situacijoms valstybės lygiu pareigas. Pradėjus fiksuoti COVID-19 atvejus, kovo 14 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo Lietuvos teritorijoje įvestas karantinas, apribojęs įvairias konstitucines teises. Jis buvo atšauktas 2020 m. birželio 17 d. Tuometinio Premjero žodžiais, „sprendimai nėra paprasti ir reikalauja drastiškų, svarbių priemonių, kurios būtinos viruso plitimui kontroliuoti“. Antrasis karantinas Lietuvoje prasidėjo 2020 m. lapkričio 7 d. ir truko iki 2021 m. liepos 1 d. Karantinų metu Lietuvoje taikytos asmenų judėjimo, susirinkimų, renginių, ūkinės veiklos, viešųjų paslaugų ir kitos ribojimų priemonės buvo vienos griežčiausių, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis regione, vertinant pagal jų priklausomybę nuo užsikrėtimų COVID-19 liga atvejų per dieną skaičiaus. Svarbiausi sprendimai COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje buvo priimami konsultuojantis su sveikatos ekspertais. Vis dėlto valdant krizes ne mažiau svarbi ir kitų specialistų, ypač teisininkų, nuomonė, nes krizių valdymas neišvengiamai susijęs su teisinėmis priemonėmis.Kaip rodo COVID-19 pandemijos valdymo patirtis, jai suvaldyti reikėjo ir neordinarinių teisinių priemonių, kurios kėlė daug klausimų dėl teisės viršenybės, institucijų įgaliojimų, žmogaus teisių užtikrinimo. Tikimasi, kad šis leidinys, parengtas pasitelkus gausią Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos įvairių teisės sričių mokslininkų komandą, padės geriau suprasti platesnį COVID-19 pandemijai suvaldyti naudotų priemonių teisinį kontekstą, trumpalaikes ir tikėtinas ilgalaikes pasekmes, įvertinti, ar ir kaip pandemija lėmė pačios teisės raidą ir darė poveikį Lietuvos teisinei sistemai. Leidinyje pateikiami tyrimo rezultatai leis geriau pasirengti ateities krizėms, tinkamiau pasitelkti teisinius režimus, teisinius instrumentus, kartu užtikrinant teisės viršenybę, žmogaus teisių apsaugą ir veiksmingą valstybių bendradarbiavimą sprendžiant tokio pobūdžio globalius iššūkius. [Iš Pratarmės]

ENIn a crisis, to find a balance between the interests of the society and the individual is a challenge, as well as to manage the long-term consequences for society and the State – such as subsequent litigation, economic crisis, and inefficient financial management. In times of crisis, decisions always must be taken rapidly. As the experience of managing the COVID-19 pandemic demonstrates, it also required extraordinary legal measures, which raised issues concerning the rule of law, the powers of the institutions, and human rights protection. Concurrently, the pandemic highlighted the lack of planning, coordination, and cooperation between States and stakeholders in responding to the challenges of the pandemic and revealed systemic weaknesses. It is therefore necessary to assess not only the impact of legal measures on the management of the pandemic, but also the potential impact of the pandemic on the law and its development to prepare for future crises. The aim of this study is to analyse the impact of the law on the management of the pandemic and the impact of the pandemic, and the decisions taken during it on the further development of law, based on the experience of the COVID-19 pandemic in Lithuania and abroad. To achieve this goal, the following tasks of scientific study have been set: 1. To analyse the legal measures that were applied to manage the pandemic in Lithuania and to assess their impact in the broader scientific and foreign context of foreign and international court decisions. 2. To examine the legal regulatory challenges caused by the COVID-19 pandemic in national and international law and how they were responded to in the case law in Lithuania and abroad. 3. Assess the impact of the COVID-19 pandemic and the decisions taken to manage it on development of law (by analysing aspects of these consequences in various legal fields).4. To assess the impact of the pandemic on the Lithuanian judicial system, the administration of justice and legal liability. A large team of researchers from various fields of law at Mykolas Romeris University Law School was gathered to conduct the research. The research study not only provides purely theoretical-scientific insights, but also reflects upon the experience of practitioners gained in the courts during the pandemic. The study covers the period from 14 March 2020 until 31 December 2021. In some cases, the pre-pandemic situation is also analysed in a comparative perspective. As the pandemic has not yet ended by the end of completion of this study, the conclusions of this study, as regards the long-term impact of the pandemic on the law, are still subject to adjustments due to the short time that has elapsed since the circumstances analysed and the measures taken by the States. The first part of the study examines the legal challenges that arose during the management of the pandemic to ensure the rule of law and how they were addressed. The impact of the pandemic on the application of legal regimes and the impact of the application of essential constitutional and international requirements, in particular on the restriction of human rights, was considered. Constitutional control during pandemic crisis has been and remains one of the most important pillars of the State under the rule of law. Constitutional courts while implementing constitutional justice and exercising constitutional control over the pandemic legal regulation ensure its compliance with the democratic principles of the rule of law and the protection of human rights.The analysis of constitutional jurisprudence from Austria, Italy, Spain, Germany, France, Slovenia, and Slovakia on different aspects of the management of pandemic, as well as the European constitutional doctrine on the legality of special regimes of States, the limits of the authority of State institutions, and different scope of the restrictions of the human rights and freedoms demonstrates that new requirements and assessment criteria stem from constitutional jurisprudence, which were developed during the pandemic. European constitutional doctrine and the analysis of the argumentation enshrined in the decisions of foreign constitutional courts might be important while deciding on the constitutionality of Lithuanian legal regulation and its amendments related to the pandemic. By the time of completion of this study (31 December 2021), several petitions to assess the constitutionality of legal regulation in response to the pandemic were pending at the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The voice of European constitutional courts was unanimous while recognising the severity of the sanitary situation and the threat that coronavirus was posing for the public health. However, the constitutional courts were equally unanimous while deciding that the State institutions crossed the lines of their competence or the restrictions on certain human rights and freedoms were too severe. [...]. [From the publication]

• Individualaus konstitucinio skundo įteisinimas ir pirmoji patirtis / Jolita Miliuvienė. Lietuvos teisė: esminiai pokyčiai. 2019, p. 19-28.
• Konstituciniai reikalavimai valstybės valdžios institucijoms reaguojant į pandemijos padiktuotus iššūkius Lietuvoje / Toma Birmontienė, Jolita Miliuvienė. Lietuvos teisė: esminiai pokyčiai. 2020, p. 7-22.
• Krizė, teisės viešpatavimas ir žmogaus teisės / mokslinis redaktorius Egidijus Kūris. Šiauliai : Titnagas, 2015. 525 p.
• Pandemijos iššūkiai žmogaus teisėms ir laisvėms / Toma Birmontienė, Jolita Miliuvienė. Lietuvos teisė: esminiai pokyčiai. 2020, p. 47-65.
• The Legality of human rights limitations imposed by COVID-19 green passes in Lithuania and the Czech Republic / Violeta Vasiliauskienė, Birutė Pranevičienė, Lenka Scheu, Filip Dostál. International Comparative Jurisprudence. 2023, Vol. 9, no. 1, p. 64-79.