Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą : disertacija

LTVisuomeninis ir teisinis susidomėjimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutu yra nekvestionuotinas. Nepaisant amžiais skaičiuojamos laidavimo taikymo praktikos baudžiamosiose bylose, mokslinė jos analizė atlikta pirmą kartą. Pagrindinis šio disertacinio tyrimo tikslas – teoriniais ir praktiniais pavyzdžiais kompleksiškai ištirti ir įvertinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinį įtvirtinimą bei visuminį reguliavimą Lietuvos Respublikos įstatymuose, jo taikymo praktiką, atskleisti teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo trūkumus. Disertaciniu tyrimu taip pat ieškoma dviejų, palyginti visiškai skirtingų teisės šakų – civilinės ir baudžiamosios – sąlyčio taškų. Nors laidavimas neabejotinai dominuoja privatinės teisės normomis reguliuojamuose teisiniuose santykiuose, kurie iš pirmo žvilgsnio su BK 40 straipsniu gali būti susiję tik pavadinimu, tačiau tyrimo rezultatai atskleidžia, kad laidavimo sandara nekinta nepriklausomai nuo jo teisinės formos. Pasitelkus mokslinių tyrimų metodus laidavimas nagrinėjamas remiantis visiškai nauju ir dar niekada nei Lietuvos, nei užsienio teisės mokslo darbuose nenagrinėtu būdu – per pasitikėjimo santykių kūrimo koncepciją.Disertacijoje apibrėžiama laidavimo baudžiamojoje teisėje samprata, naujai pažiūrima į santykinai „senus“ Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinos klausimus, susijusius su baudžiamosios atsakomybės ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sampratų aiškinimu, nagrinėjami ir kiti su analizuojama tema susiję klausimai, ypač baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo suderinimas su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tikslais, kurių egzistavimas yra paremtas sukuriamais valstybės ir nusikalstamą veiką padariusio asmens pasitikėjimo santykiais. Darbe nemažai dėmesio skiriama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo skirtinguose proceso etapuose problematikai, šią problematiką tiriant konstitucinių nekaltumo prezumpcijos ir teisingumo vykdymo principų kontekste, darant išvadą, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu skiriasi iš esmės. [eLABa]

ENThe public and legal interest in the institution of the exemption from criminal liability under surety is unquestionable. Despite centuries of practice in the use of sureties in criminal cases, this is the first time that it has been the subject of scientific analysis. The main objective of this thesis is to comprehensively examine and evaluate the legal establishment and overall regulation of the exemption from criminal liability under surety in the laws of the Republic of Lithuania, the practice of its application, and to reveal the shortcomings of the legal regulation and practical application. The dissertation research also seeks to identify the points of contact between two relatively completely different branches of law - civil and criminal law. Although suretyship undoubtedly dominates the legal relations regulated by private law, the results of the study show that the structure of suretyship remains unchanged irrespective of its legal form. The research methods used to examine suretyship are based on a completely new approach, which has never been explored in Lithuanian or foreign legal scholarship before: the concept of the creation of a relationship of trust.The dissertation defines the concept of suretyship in criminal law, takes a fresh look at relatively "old" issues of Lithuanian criminal law doctrine related to the interpretation of the concepts of criminal liability and exemption from criminal liability, and examines other issues related to the topic under analysis, in particular, the alignment of the imposition of measures of penal influence with the objectives of exemption from criminal liability under surety, the existence of which is based on the creation of a trust relationship between the state and the perpetrator of a criminal offence. The work pays considerable attention to the issue of the application of surety at different stages of the proceedings, examining this issue in the context of the constitutional principles of the presumption of innocence and the administration of justice, and concluding that the application of surety at trial and the pre-trial investigation stages is fundamentally different. [eLABa]