LTStraipsnis tęsia plačią su-tvėrimo ir iš-tvėrimo temą. Pasaulis ir jo pavidalai susitveria, sutvirtėja iš skysto, beformio chaoso, ir tai yra kosmogonijos esmė. Kita vertus, perdėtas susitvėrimas, sutvirtėjimas gresia mirtinu sąstingiu, sustabrėjimu. Tokiu atveju ištvėrimas, kuris pasaulio mastu reikštų pasaulio pabaigą (eschatologija), žmogui gali reikšti dvasinį atgijimą ir išsilaisvinimą (soteriologija). Kadangi akmuo - būdingas sąstingio ir tvirtumo įvaizdis (čia ir anksčiau aptarta žodžio stabas virtuali reikšmė ‘akmuo'), tai vienas iš būdingiausių sustabarėjimo įvaizdžių kaip tik yra suakmenėjimas, gyvos būtybės pavirtimas akmeniu. Savo ruožtu atitokimas iš suakmenėjimo ir pasiliejimas, laisva tėkmė - vienas iš įtaigiausių dvasinio išsilaisvinimo ir prisikėlimo įvaizdžių. Perkeltinę, dvasinę suakmenėjimo prasmę prikišamai nurodo jo palyginimas su miegu, ypač „kietu kaip akmuo“ miegu. Todėl straipsnio antroji dalis taip ir pavadinta: „Akmuo - miegas“. Reikšminiai žodžiai: suakmenėjimas, akmuo ir upė, sąstingis ir tėkmė, sutvėrimas ir ištvėrimas, lietuvių (baltų) mitologija. [Iš leidinio]
ENThe theme of coagulation and dissolution continues. On the universal plane, this amounts to cosmogony and eschatology correspondingly. On the human plane, stagnation, stiffness, being entrapped in “this material world” and, on the other hand, breaking through, free flow, soteriology. This time, the case of petrification is under consideration. As stone is the most expressive image of firmness, hardness, and solidification, so petrifying, i.e., turning into stone, implies the ultimate state of stiffness tantamount to death. Yet, as in folklore texts (fairy tales, etc.) a petrified creature is typically resurrected, or at least could be resurrected, petrification obviously does not suggest just physical death it should be read figuratively, spiritually instead. That is overtly indicated by the equivalence of petrification to deep sleep, “hard as stone.” Some folklore material comparing a sleeping person to a stone is presented in the article on this occasion, as variants of the Lithuanian proverb “Po stovinčiu (gulinčiu) akmeniu vanduo neteka" [Under the standing (lying) stone, water does not flow] and “Po miegančiu vanduo nepateka” [Under the sleeping person, water does not flow]. Finally, attention is drawn to some hydronyms with the inner meaning of “unsleeping” which are very apt to a lively flowing river in contrast to firmly standing stone. [From the publication]