Rambyno šventvietės griūtis

LT2018 m., pasitikdamas atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, XIV Prigimtinės kultūros seminare Užutrakyje perskaičiau pranešimą apie Rambyną - mūsų tautos šventovę ir amžinosios jos būties simbolį. Tada pamačiau, kad lietuvių istoriografijoje labai trūksta Tilžės mokytojo Eduardo Gizevijaus (1798-1880) surinktų ir paskelbtų duomenų - geografiniu, istoriniu ir mitologiniu požiūriu išsamiausio Rambyno aprašymo, kuriuo rėmėsi daugelis vėlesnių autorių. Supažindindamas su, mano nuomone, svarbiausiomis E. Gizevijaus žiniomis, kartu pradedu ir tam tikrą Rambyno šventvietės rekonstrukciją, t. y. siekiu aprašyti ir parodyti, kaip atrodė 1811 m. suskaldytas šventas akmuo ir kalnas iki 1835 m. griūties. Ypatingas dėmesys straipsnyje skirtas Rambyno deivių pranašystei, kurios visapusiškas išaiškinimas yra ateities tyrinėjimų uždavinys. Reikšminiai žodžiai: baltų religija, skalviai, Nemunas, Rambynas, Eduardas Gizevijus. [Iš leidinio]

ENThe article is dedicated to the history of Rambynas, one of the most famous temples of the Baltic religion. In 1811, at the initiative of the miller of Bardėnai village, the sacred stone was destroyed on the hill, and in 1835 and 1878, the slopes of the hill, its shores washed by the Nemunas river, were destroyed. Readers should note the possibility of reconstruction of the appearance of this sanctuary, using numerous historical sources from the 14th-18th centuries and the data published in 19lh-century authors’ articles and books. The article carefully analyses the most detailed description of Rambynas from a geographical, historical, and mythological point of view, prepared by a teacher from Tilžė, Eduard Gisevius (1798-1880); it was also a reference point for many authors who wrote about it later. The focus was on the sacred stone at the temple and the legends about the fantastical prophecy from the goddesses of this place. The stone of Rambynas temple was red-black granite about 10 m in volume, elongated in a north-south direction, sloping to the south. The height of the stone above the earth’s surface ranged from 1.54 to 2.78 m (Fig. 2, 8). As the sun rises and sets, it illuminates the stone’s surface, which was so smooth that it reflected the light. The splitting of this stone was a great turning point in the history of Rambynas and the temple there. When its holiest part was destroyed, the deities of the Baltic religion left the mountain, but first they gave a prophecy to the local population: Rambynas will fall, and the riches of the temple will go to the poorest (in some versions - the best and poorest) in the surrounding area. [From the publication]