Kas bėga be kojų... Per Vilnių? Tradicinis vandens tėkmės ir gyvos būtybės bėgimo gretinimas, vedantis prie naujos Vilniaus vardo sampratos

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kas bėga be kojų... Per Vilnių? Tradicinis vandens tėkmės ir gyvos būtybės bėgimo gretinimas, vedantis prie naujos Vilniaus vardo sampratos
Alternative Title:
Who runs without legs... through Vilnius? Traditional parallel between the flow of water and the running of a living being, leading to a new concept of the name of Vilnius
In the Journal:
Būdas. 2023, Nr. 1 (208), p. 63-71
Summary / Abstract:

LTStraipsnio taikinyje - tradicinis vandens tėkmės ir gyvos būtybės bėgimo gretinimas. Tikslas - pristatyti lietuvių ir aplinkinių tautų tautosakos tekstus (priežodžius, mįsles, dainas, padavimus), kuriuose šis gretinimas būdingai pasitelkiamas, ir įtraukti jį į platesnį mitinį kontekstą, atskleidžiamą palyginant su kai kuriais archajinių tradicijų tekstais, kaip senovės indų „Rigveda“ ir senovės iranėnų „Avesta“. Pakeliui paminimi kai kurie autorinės lietuvių poezijos pavyzdžiai, rodantys, kaip senoji tradicija įsilieja į šiuolaikinę literatūrą, ir atskleidžiamas semantinis pagrindas kitokiai nei įprastoji upėvardžio Vilnia - ir, vadinasi, nuo jos kilusio Vilniaus miesto vardo - etimologijai. Visi asmenvardžiai rašomi lietuviškai, kai kurių iš jų nelietuviška rašyba pateikta straipsnio gale. Reikšminiai žodžiai: sinonimai ‘tekėti’ ir ‘bėgti’; juos pasitelkiantys priežodžiai, mįslės; upių personifikavimas; tautosaka ir mitologija; lyginamoji mitologija. [Iš leidinio]

ENThe traditional parallel between the flowing of water and a living creature running is under consideration in the article. Firstly, some linguistic data are presented, for instance, Lith. tekėti “to flow” and at the same time “to run”; bėgti - “to run” and at the same time “to flow.” The same ambiguity holds true for many corresponding words in different languages (including English run). Secondly, some Baltic (Lithuanian and Latvian) and surrounding Slavic (Belorussian, Polish, Ukrainian, Russian) folklore texts using and developing this ambiguity are furnished, mostly proverbs and riddles but also folk songs and legends. Then, this contemporary folklore data is juxtaposed with some ancient religious and mythological texts, such as the Old Indian Veda and Iranian Avesta, revealing the same parallel and the same images (foremost, river running as a horse or mare etc.). Finally, due to the folklore samples added, this leads directly to the question of the personification of rivers, well known in ancient mythological traditions, and allows us to explain it quite naturally in an appropriate way. [From the publication]

ISSN:
2669-0403
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/103642
Updated:
2023-12-01 14:50:30
Metrics:
Views: 23
Export: