Pasaulio sutirštėjimas. Dar kartą apie Kalėdų dainos "Vidury lauko grūšelė stovi" vaizdinius

LTVienas ryškiausių pasaulio atsiradimo vaizdinių lietuvių tradicijoje - Kalėdų daina „Vidury lauko grūšelė stovi“. Si daina jau seniai patraukė tyrinėtojų dėmesį, ją yra nagrinėję tokie iškilūs mūsų tautosakininkai bei mitologai kaip Donatas Sauka, Nijolė Laurinkienė, Gintaras Beresnevičius. Pastarieji du nedviprasmiškai susiejo dainos vaizdinius su kosmogonija. Šiuo straipsniu jiems pritariama, pateikiant kai kuriuos papildomus argumentus. Iš esmės - tęsiama pasaulio sutvėrimo tema ir pagrindžiamas šio žodžio (kartu su veiksmažodžio su-tverti reikšme ‘padaryti, kad rastųsi kas tvirtas, kietas, tirštas’) taikymas kosmogonijai. Parodoma pasaulį esant sutirštėjusį nuo skysčiausia, lakiausio agregatinio būvio ligi tirščiausia, tvirčiausia. Reikšminiai žodžiai: Kalėdų daina „Vidury lauko grūšelė stovi“, pasaulio sutvėrimas, mitinė kosmogonija, baltų ir lyginamoji mitologija. [Iš leidinio]

ENThe article continues the theme of Lithuanian cosmogony. This time the imagery of the folk Christmas song “Vidury lauko grūšelė stovi” [In the middle of the field the pear-tree stands] is under consideration. These were already dealt with by several outstanding students of Lithuanian folklore and mythology, such as Donatas Sauka, Nijolė Laurinkienė, and Gintaras Beresnevičius. The main puzzle is that the waters spring from the fiery spark, i.e., from fire. The whole picture is as follows: in the middle of the field stands a pear-tree, the candle burns on a bough of the pear-tree, from the spark of that candle the waters (sea, river) originate, and on the waters, a boat floats, and in that boat, a lad sits looking for a girl, etc. It appears that the sequence of images in this song roughly echoes that of the traditional cosmogony by coagulation of primal elements (the full sequence, from the ether down to earth, or some part of it). For example, in the Chandogya Upanisad (V.2.3), in the beginning, there was “the one only”, and: “It thought, May I be many, may I grow forth. It sent forth fire. That fire thought, May I be many, may I grow forth. It sent forth water,” etc. In this article, some additional arguments are presented for the analogy. Finally, it confirms the secure cosmogonic sense for the Lithuanian verb su-tverti, springing from one of its usual meanings, namely “to make something by coagulation, to coagulate”. [From the publication]