Gaidžio (vištos) aukojimo atspindžiai laidotuvių papročiuose

LTXV-XVII a. rašytiniuose šaltiniuose užfiksuoti duomenys rodo, jog gaidžiai (vištos), lyginant su kitais gyvūnais, buvo aukojami kur kas gausiau ir dažniau. Dominuoja aukojimai, kuriais siekiama ūkio sėkmės, o tikslų spektras labai platus - nuo atskiros kultūros (pavyzdžiui, javų) derlingumo ar kurios nors veislės gyvulių gausos užtikrinimo iki viso ūkio sėkmės, klestėjimo; nuo prašymo sergėti žmogų iki siekio permaldauti visų dievų pyktį. Bet kuriuo atveju aukojimo tikslas ar tikslai bemaž visuomet koreliuoja su dievybės, kuriai aukojama, funkcijomis (globojama sfera). Ankstesniuose straipsniuose jau analizuoti XV-XVII a. rašytiniuose šaltiniuose užfiksuoti gaidžio (vištos) aukojimo seniesiems dievams ritualai (Balsys 2020: 21-29) bei gaidžio (vištos) aukojimo atspindžiai gimtuvių, krikštynų, vestuvių ir įkurtuvių papročiuose (Balsys 2021: 5-10). Šio straipsnio tikslas - nustatyti, kiek ir kokių gaidžio (vištos) aukojimo ritualų atskirų elementų fiksuojama XVII-XX a. pradžios lietuvių ir kaimyninių tautų sarginimo, marinimo, laidotuvių, atminų papročiuose ir tautosakoje, kokia jų prasmė, kiek ir kokių šių papročių atspindžių dar galima aptikti ir XX a. pabaigoįe-XXI a. pradžioje. Prasminiai žodžiai: gaidys (višta), XV-XVI1 a. lietuvių valstiečių aukojimo apeigos, baltų religija ir mitologija. [Iš leidinio]

ENThe purpose of the article is to determine how many and which individual elements of rooster (chicken) sacrifice rituals are recorded in the guarding, mortification, funeral, memorial customs and folklore of Lithuanian and neighbouring nations in the 17th-early 20th century, what their meanings are, how many and what reflections of these customs can still be found at the end of the 20th-early 21st century. The data recorded in various sources (historical documents, folklore texts, customs) of Lithuania and neighbouring nations, which are significantly supplemented by the results of archaeological research, show that a rooster/chicken is sacrificed not only to the deities who are patrons of agriculture, but also to deceased ancestors as well as deities of the world of the dead. With the disappearance of the tradition to sacrifice, a rooster/chicken became a ritual dish served at funerals and commemoration of the dead. Based on the material solely examined in the following article, it would be much too bold to assert that rooster/chicken sacrifice in death rituals originated from the soul of the bird, the image of the bird carrying the soul of the deceased to the afterlife. Such an assumption, however, is possible. [From the publication]