Kas ten, už Šarūno legendos?

LTVarėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės šventviečių tyrimų akiratyje - Šarūno legenda. Šarūno neįmanoma suprasti nesusipažinus su Vinco Krėvės-Mickevičiaus veikla, kūryba ir rašytojo gimtinės — Subartonių - apylinkėmis. Iki XX a. pradžios apie Dainavos krašto šventvietes žinota labai mažai, daugumos jų vertė nebuvo įsisąmoninta. Tad į V. Krėvės kūrybinę orbitą patekę Subartonių šventvietės - Balynas ir Balyno kalnas, Gelovinė ir šio ežero pakrantėje augęs šventas ąžuolas, Gilšė, Masališkių Straujos kalnas ir akmuo - tapo išskirtinėmis: kai buvo užrašyti padavimai ir sakmės, kilo susidomėjimas ir šiais senovės paminklais. Tiek apie įvairiapusę V. Krėvės veiklą renkant, skelbiant tautosaką, tiek apie jo paskelbtų tautosakos tekstų autentiškumą per beveik šimtą metų daug kartų rašyta (išsamiau žr. Daugirdaitė 2007: 300-304). Dabar tiriant senąsias šventvietes kur kas svarbiau atsakyti į klausimą, kaip V. Krėvė atrado Dainavą - žemę ir kunigaikštystę, ant kokių istorinių pamatų jis sukūrė kunigaikštį Šarūną, koks Šarūno sąlytis su tradiciniais padavimais ir sakmėmis apie Subartonių šventvietes. [Iš straipsnio, p. 13]

ENThe various activities of Vincas Krėvė-Mickievičius (1882-1954) in the collection and publication of folklore and its authenticity have been written about many times by researchers. It is important to answer the question of how Krėvė discovered Dainava - the historical land and duchy, on what basis he created Duke Šarūnas, and what kind of connection did Šarūnas have with traditional legends and tales about the Baltic religious places in Subartonys (Merkinė parish, Varėna d.). Until the beginning of the 20th century, very little was known about the sacred places of the Dainava region, and the value of most of them wasn’t clear. In the works of Krėvė, the Subartonys religious places: Balynas swamp and Balynas Hill, Gelovinė Lake and the sacred oak growing on its shore, Gilšė Lake, Masališkių Strauja hill and stone, became exceptional places, tales and legends about them were recorded. The data collected show that Eduards Volters, professor of Slavic and Baltic studies, played a decisive role in Krėve’s acquaintance with Dainava and understanding its historical role. In the 13th century, the Yotvingian military commander and sorcerer Skomantas, described in the Hypatian Codex, became a prototype of Krėvė’s Šarūnas. The writer did not make up the legendary castle of Duke Šarūnas, the shrine and grave site, but in his own way continued the tradition of the old temples and folk narratives, giving it completely new colours and shades. [From the publication]