Humanizmo principas Lietuvos baudžiamojoje politikoje

LTBaudžiamosios teisės doktrinoje humanizmo principo sampratai, šio principo reikalavimams įgyvendinti baudžiamuosiuose teisiniuose reiškiniuose: baudžiamojoje teisėje, baudžiamajai justicijai svarbiose teisėkūros srityse (baudžiamojoje materialioje ir baudžiamojoje procesinėje teisėse) ir apskritai baudžiamojoje politikoje skiriamas minimalus dėmesys. Paprastai šis konstitucinis principas tik nurodomas. Tačiau platesnė teisinė informacija apie humanizmo principą yra būtina, nes iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis humanizmo principas iš esmės dar nebuvo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir KT) jurisprudencijos objektu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) jurisprudencijoje humanizmo principas dažniausiai minimas kartu su teisingumo principu, o ir neretai humanizmo principo aiškinimas apsiriboja tam tikrų teisingumo principo elementų nurodymu. Baudžiamosios teisėkūros analizė rodo, kad humanizmo principas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) vientiso baudžiamojo įstatymo atskirose dalyse: Bendrojoje dalyje (toliau – ir BD) ir Specialiojoje dalyje (toliau – ir SD) reiškiasi kardinaliai skirtingu laipsniu. Šio reiškinio, jo priežasčių analizei šiame straipsnyje ir yra skiriama daugiausia dėmesio, nes tai yra vienas iš svarbiausių šio tyrimo tikslų.Baudžiamosios teisės doktrinoje, kaip minėta, humanizmo principui nėra skiriama didesnio dėmesio. Išimtis yra prof. V. Pavilonio parašytas Baudžiamosios teisės Bendrosios dalies vadovėlio I skyrius „Bendrieji baudžiamosios teisės pagrindai“, kuriame pateikiama ir humanizmo principo samprata baudžiamojoje politikoje (Pavilonis, 2001, p. 48–50). Kitų Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui, Prancūzijos, baudžiamosios teisės doktrinoje humanizmo principo samprata aiškinama humaniškumo, žmogiškumo sąvokomis, laikant jas iš esmės humanizmo sinonimais. Kartu humanizmas analizuojamas žmogaus dehumanizavimo (nužmoginimo) rizikos, pasireiškiančios išlikusiomis nežmoniškomis, žeminančiomis bausmėmis, kontekste. Humanizmas aptariamas tiriant ir stiprėjančią baudžiamojoje teisėje ne žmogaus (nežmogiškos gyvos būtybės) humanizavimo tendenciją (Mireille Delmas-Marty, 2012/3 ir kt.). [Iš Įvado]