Teismo sprendimas - tai pasakojimas ar statistika? Konstitucinio Teismo sprendimo aiškumo standarto svarba skaitmenizuojant teismų procesus

LT"Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Konstitucinis standartas yra aiškus tiek pat, kiek ir turi būti aiškūs teismų sprendimai. Tiesa, iššūkių gali kilti dėl aiškumo apibrėžimo ir konstitucinio standarto įgyvendinimo praktikoje. Dar didesnis iššūkis kyla, aiškumo standartą svarstant teisinių procesų, dar konkrečiau, teismų veiklos skaitmeninimo kontekste – įtraukiant naujas galimybes algoritmų pagrindu prisidėti prie ginčų sprendimų (Murauskas, 2020, p. 56). Tekste aptariu dabartinį poreikį tikslinti ir plėtoti konstitucinį teismo baigiamųjų aktų aiškumo byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims standartą. Minties plėtojimo atskaitos taškas yra ankstesniame šios tematikos straipsnyje pateiktas svarstymas dėl kiek nuvalkiotos, bet vis dar aktualios sprendimų priėmimo procesų algoritmizavimo problemos – „viena iš didžiausių pasitikėjimo algoritmais problemų yra klasikinė koreliacijos ir priežastingumo sutapties problema, kai koreliacija dar nereiškia priežastingumo (angl. correlation does not imply causation)“ (Murauskas, 2020, p. 64). Šiame tekste apsiriboju viena konkrečia svarstoma mintimi – statistinės analizės pagrindu priimami teismų sprendimai negali tenkinti konstitucinio teismo sprendimo aiškumo standarto dėl tokiais sprendimais paneigiamo Vakarų teisės tradicijai būdingo pasakojimu pagrįsto teismo sprendimo komunikavimo formos.Šio straipsnio tikslu gali būti įvardijamas noras pagrįsti teismo sprendimo aiškumą kaip konstitucinį principą, kurio svarba didėja vystomų teismų veikloje taikytinų intelektualiųjų technologijų kontekste. Siekdamas įgyvendinti šį tikslą, pirma, aptariu esamus teismo sprendimų motyvams keliamus aiškumo normatyvinius kriterijus. Antra, pateikiu įžvalgas apie pasakojimu pagrįsto teismo argumentavimo idėją, kaip pamatinį teismų sprendimų rašymo metodą, remdamasis teisės ir literatūros (angl. law and literature) judėjimu. Trečia, aptariu statistine analize pagrįsto teismo sprendimo priėmimo grėsmę teismo nepriklausomumui. Šiame tekste pristatoma tyrimo dalis – doktrininio tipo. Tekste svarstau iki šiol Lietuvos teisės doktrinoje plačiau nenagrinėtą požiūrį į teismų veiklos skaitmeninimą, susiedamas konstitucinį teismų sprendimų aiškumo standartą su teisės kaip pasakojimo idėja teisės ir literatūros judėjime. [Iš Įvado]