Mediacijos (sutaikymo) smurto artimoje aplinkoje atvejais galimybės Lietuvoje

LTMediacija (sutaikymas) smurto artimoje aplinkoje atvejais skatina diskusijas bei išlieka aktuali mokslinių tyrimų, praktikos ir tarptautinių organizacijų interesų sritis. Kadangi apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ir sutaikymo instituto tokiais atvejais taikymas yra glaudžiai susijęs su žmogaus teisių užtikrinimu, ši tema ne kartą buvo ir Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo profesoriaus Augustino Normanto domėjimosi lauke, išreiškiant susirūpinimą dėl problemų, susijusių su pagalbos teikimu smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita, 2020; Seimo kontrolieriaus nuomonė dėl įsigaliojusios mediacijos taikymo tvarkos sprendžiant šeimos ginčus, 2020). ginčus, 2020). Lietuvoje mediacija kaip atkuriamojo teisingumo (angl. restorative justice) forma susidomėta XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje, kai pasirodė pirmieji Lietuvos teisininkų mokslininkų šiai temai skirti darbai (išsamiau žr. Michailovič ir kt., 2014, p. 8). Kadangi tai buvo domėjimosi mediacija Lietuvoje pradžia, suprantama, kad kartais tekdavo susidurti su tam tikrais sąvokos „medi(t)acija“ neaiškumais. Šiandien, ko gero, galima preziumuoti, kad apie mediaciją arba su(si)taikymą žino daugelis įvairių sričių specialistų Lietuvoje.Tam turėjo įtakos ir mediacijos instituto raida civiliniame procese, t. y. 2008 m. priimtas Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas (atitinkamai 2017 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-534 priimtas naujos redakcijos Mediacijos įstatymas), 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Mediacijos įstatymo nuostatos dėl privalomos mediacijos šeimos bylose bei, galiausiai, 2021 m. balandžio 22 d. Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimai, numatant privalomosios mediacijos, taikomos sprendžiant civilinius ginčus, išimtis, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje. Nors Lietuvos baudžiamojoje justicijoje mediacija ir nėra įtvirtinta, tačiau egzistuoja tam tikri taikinamojo tarpininkavimo elementai. Vienas iš jų – galimybė nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį. Tačiau tokio susitaikymo nederėtų tapatinti su mediacija, nes pastaruoju atveju kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui spręsti su nusikaltimu susijusias problemas padeda specialiai apmokytas nešališkas mediatorius (tarpininkas). [Iš Įvado]