Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams naujovės ir probleminiai aspektai

LTSąvoka „baudžiamoji politika“ dažnai apibūdinama kaip valstybės vykdomos politikos sudedamoji dalis, kurios pagrindinis tikslas – nusikalstamumo kontrolė (Švedas, 2006, p. 17). Baudžiamosios politikos formavimo procesą galima nagrinėti analizuojant Baudžiamojo kodekso pakeitimus ir papildymus, stebėti jų kiekybinę dinamiką, nagrinėti turinį, identifikuoti iniciatorius, išskirti pagrindinius argumentus teikiant pataisas ir pan. Baudžiamųjų įstatymų papildymų turinys parodo, į kokias ekonomines, kultūrines, socialines ir kt. problemas įstatymų kūrėjai kreipia dėmesį (Pocienė, 2012, p. 91–92). Beveik visose Lietuvos vyriausybių programose nuo 2000 m. buvo formuluojami uždaviniai, susiję su įkalintų asmenų skaičiaus mažinimu Lietuvoje (Nikartas, 2018b, p. 382–383). O baudžiamosios teisės doktrinoje įkalinimas dažnai apibūdinamas kaip žalinga priemonė. Teigiama, kad motyvacija keistis didėja ar bent jau išlieka pirmaisiais antraisiais kalinimo metais, tačiau vėliau, patyrus, kad esi nubaustas ir nieko daugiau, ketvirtaisiais penktaisiais metais vėl sumažėja, kol vis labiau ima didėti frustracija ir rezignacija. Todėl, pasak kai kurių autorių, tai nėra tinkamiausia resocializacijos priemonė, dažniausiai netgi atvirkščiai – veikia kontrproduktyviai, todėl neturėtų būti suvokiama ir taikoma kaip neva skatinanti teigiamą asmens pokytį (Sakalauskas et al., 2020, p. 10–11). 2020 metais įsigaliojo Baudžiamojo kodekso (Baudžiamasis kodeksas, 2000) (toliau – ir BK) pakeitimų ir papildymų įstatymas Nr. XIII-2263, kuriuo siekta išplėsti su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, pavyzdžiui, probacijos, taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas (Aiškinamasis raštas, 2019).Pažymėtina, kad įkalintų nepilnamečių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais ne tik nedidėjo, bet ir gana nuosekliai mažėjo, pavyzdžiui, 2017 metų pabaigoje tokių buvo 51; 2018 m. – 52; 2019 m. – 40; 2020 m. – 22; 2021 m. – 17 (Įkalintų nepilnamečių skaičius metų pabaigoje, 2022). Kita vertus, paminėti BK pakeitimai ir papildymai, susiję su bausmės vykdymo atidėjimo instituto reglamentavimu (pavyzdžiui, galimybė atidėti arešto bausmės vykdymą ir pan.), buvo skirti ne tik pilnamečiams, bet ir nepilnamečiams. Neabejotina, kad nuteistųjų laisvės atėmimu nepilnamečių skaičiui turi įtakos ir baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimas. Baudžiamosios teisės doktrinoje (Švedas, Levon, 2022, p. 10) nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad „<...>baudžiamajame įstatyme taip pat gali būti numatyta galimybė teismui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kai tai yra teisinga atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltininko asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes“ (Konstitucinio Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarimas). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos (taip pat ir nepilnamečių atžvilgiu) instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-8- 788/2018, Nr. 2K-143-1073/2020 ir kt.).Taigi, šio straipsnio tikslas – išanalizuoti įkalinimo taikymo nepilnamečiams Lietuvoje tendencijas ir bausmės (inter alia, arešto bausmės) vykdymo atidėjimo kaip įkalinimo mažinimo prielaidos taikymo nepilnamečiams reikšmę. Straipsnyje sprendžiami uždaviniai: 1) atskleisti įkalinimo taikymo nepilnamečiams Lietuvoje tendencijas ir įkalinimo mažinimo prielaidas; 2) išnagrinėti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų reikšmę bausmės (inter alia, arešto bausmės) vykdymo atidėjimo taikymui; 3) išanalizuoti kai kuriuos intensyvios priežiūros atidedant arešto bausmės vykdymą nepilnamečiams probleminius aspektus. [Iš Įvado]