Konstitucijos nereikia, įstatymo nereikia: apie vieną Vyriausybės poįstatyminį teisės aktą ir vieną pirmosios instancijos teismo sprendimą

LTVilniaus miesto apylinkės teismas (VMAT), pirmosios instancijos teismas, 2022 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo pirmąkart Lietuvos teismų praktikoje buvo pritaikytas 2022 m. sausio 18 d. priimtas ir 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, taip pat tą įstatymą turinčiu įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklės. VMAT sprendimu panaikinta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – VRSACMS), byloje dalyvavusio kaip suinteresuotasis asmuo, 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvada. Išvadoje konstatuota, kad VRSACMS neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Jaroslavo Volkonovskio prašymą asmens tapatybės dokumentuose pakeisti jo vardą į „Jarosław“, o pavardę – į „Wołkonowski“. Teismas VRSACMS įpareigojo pakeitimus padaryti. Šis galėjo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įteikimo jam dienos apskųsti jį apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, bet šia teise nepasinaudojo. Sprendimas įsiteisėjo. Dar po poros savaičių generalinė prokurorė gindama viešąjį interesą (po atlikto tyrimo) kreipėsi į VMAT prašydama atnaujinti procesą byloje ir atkurti iki sprendimo buvusią padėtį. Straipsnio rašymo metu ginčo baigtis dar nėra aiški.Atrodo, tyrėjas galėtų palaukti, kol teisminis procesas bus pasibaigęs, ir tik tada komentuoti bylos esmę, pirmosios ar daugiau instancijų teismų argumentus, gal net oficialiąją konstitucinę doktriną, kuri galėtų atsirasti iš šios bylos, jeigu būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar Vyriausybės nutarimo nuostatų atitikties Konstitucijai arba dėl Vyriausybės nutarimo nuostatų atitikties įstatymui. Naujasis įstatymas, pritaikytas Volkonovski / Wołkonowski byloje, žymi tam tikrą etapą daugiau nei du dešimtmečius trunkančiame ginče dėl asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose naudojant tokius rašmenis (raides ir diakritinius ženklus), kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje. Pirmąkart įstatymu sureguliuoti santykiai, iki tol reguliuoti poįstatyminiu teisės aktu – Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, išleistu dar 1991 m. Kol vyko šis ginčas, kuriame oponuojančios pusės teikė (ir atmetinėjo) konkuruojančius įstatymų projektus, inicijavo konstitucinės justicijos bylas, organizavo konferencijas ir protestus, teismams asmenvardžių rašymo klausimus teko spręsti ad hoc – jie individualiose bylose įpareigodavo savivaldybių institucijas išduoti asmens dokumentus, kuriuose asmenvardžiai būtų rašomi naudojant ir tokias ne lietuvių kalbos raides kaip Q, W ir X, o kai kada ir lietuviškos abėcėlės raides su lietuvių kalboje nenaudojamais diakritiniais ženklais. Vis dėlto ligi šiol nebuvo bylų, kuriose teismas būtų įpareigojęs į asmenvardį įrašyti tokį diakritinį ženklą, kurio negalima rasti ant lietuvių kalbos abėcėlėje esančių raidžių – jeigu ne kaip diakritinio ženklo sensu stricto, tai bent kaip lietuviškuose tekstuose naudojamo dešininio kirčio ženklo (kurį ir kalbininkai dažnai traktuoja kaip diakritinį ženklą), atrodančio visiškai taip pat kaip kai kuriose kalbose naudojamas akūtas.Šiuo atžvilgiu VMAT sprendimas yra itin novatoriškas, nes juo buvo leista – ką ten leista, įpareigota – asmenvardį (netgi du) rašyti su Ł, t. y. su tokiu diakritiniu ženklu, kuris nesutampa su kuriuo nors lietuvių kalboje naudojamu kirčio ženklu. Būtų nedėkingas dalykas šiandien spėlioti, ar to pirmosios instancijos teismo novatoriškumo nepakoreguos kuris nors aukštesnės instancijos teismas (nebūtinai generalinės prokurorės iniciatyva Volkonovski / Wołkonowski byloje), o gal ir Konstitucinis Teismas. [Iš Įvado]